LTStraipsnyje analizuojamos J. Kaupo recenzijos, kuriose vertinami pirmieji A. Nykos-Niliūno poezijos rinkiniai. Jose kritikas Kaupas gilinasi į filosofinės poezijos tematiką, formą ir specifiką. XX a. 4-ajame dešimtmetyje pradedantys lietuvių poetai, ypač busimieji žemininkai, labiau susidomėjo filosofine problematika. Jų estetinės koncepcijos pasipildė egzistencijos filosofijos problemomis. Debiutiniame A. Nykos-Niliūno rinkinyje "Praradimo simfonijos" išryškėjo egzistenciškai įprasmintos problemos: žemės ir žmogaus, Dievo bei žmogaus, vienatvės, kasdienybės žmogaus – herojaus. Itin svarbi dvasinio pasaulio amžinumo problema. Vertindamas A. Nykos-Niliūno poezijos neaiškumą, Kaupas pažymi, jog poetinis neaiškumas trukdo kūrėjo komunikacijai su skaitytojais. Kita vertus, hermetišką eilėraščių formą kritikas kildina iš analogiškos realybės struktūros. Kaupas pasisako prieš neskaikingą poezijos suintelektinimą. Poetinis vaizdas pranašesnis už filosofinę tiesą. Kritikas teigiamai vertina antrajame rinkinyje "Orfėjaus medis" išryškėjusį vadavimąsi iš proziškumo. Kultūriniai motyvai A. Nykos-Niliūno poezijos nėra dekoratyvinė puošmena, bet gilesnis pasirinktos temos, idėjos išsakymas. Poetui pavyko lietuviškiems motyvams, savo patirčiai suteikti universalią dimensiją. Jo kūryba - meninės ir egzistencinės tiesios simbiozė. Kaupas vienas pirmųjų taikliai interpretavo A. Nykos-Niliūno kūrybą, praskindamas kelią gilesniam metafizinės poezijos supratimui.Reikšminiai žodžiai: Literatūros kritika; Egzodo literatūra; Filosofinė poezija.
ENAlfonsas Nyka-Niliūnas could be ranked among the most mature authors of Lithuanian philosophical poetry of the exodus. The subject of the present article is the reviews by Julius Kaupas analysing and appreciating the first Alfonsas Nyka-Niliūnas' poetry collections, such as "Praradimo Simfonijos" (Symphonies of Loss, 1946, Freiburg), his second book "Orfėjaus Medis" (The Tree of Orpheus, 1953, Chicago) and the third one "Balandžio Vigilija" (Vigil of April, 1957, Chicago). Julius Kaupas as a critic went deep into the themes, form and structure of the philosophical poetry in his reviews. The debut collection by Alfonsas Nyka-Niliūnas "Praradimo Simfonijos" (Symphonies of Loss) reflected his inclination to tackling existentially significant problems: of the earth and man, relationship between God and man, solitude, eternity of spiritual life and the man of trivial round - the hero. The critic appreciated more poetical poems and spoke against unreasonable intellectualisation of poetry. According to the critic, cultural motives in Alfonsas Nyka-Niliūnas' poetry served not only as flourishes, but also contributed to a more deep explanation of the theme and idea. The creative work by Alfonsas Nyka-Niliūnas is a symbiosis of artistic and existential truth. Julius Kaupas was the first to interpret straight the literary work by Alfonsas Nyka-Niliūnas and paved the way to a deeper perception of metaphysical poetry. [From the publication]