Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas Bogdano Chmelnickio sukilimo pirmaisiais metais (1648–1649)

LTVladislovo Vazos mirtis ir Bogdano Chmelnickio sukilėlių pergalės sutriuškinant Lenkijos kariuomenę ties Geltonaisiais Vandenimis ir Korsune, į Lietuvos DK besiveržiantys sukilėlių daliniai ir jų sukelta grėsme politinei ir visuomeninei santvarkai paskatino Lietuvos DK valstybes pareigūnus ir visą bajoriją imtis savarankiškų Lietuvos DK apsaugos ir gynybos veiksmų. Per pirmuosius dvejus karo su B. Chmelnickio sukilėliais metus Lietuvos DK savarankiškai gynėsi, puolė ir išlaisvino savo teritoriją. Tą gynybą lengvino tai, kad pagrindinės B. Chmelnickio jėgos buvo nukreiptos prieš Lenkiją. Lietuvos ir Lenkijos valstybės konvokaciniame, elekciniame, karūnaciniame ir eiliniame 1649-1650 m. seime pagrindinis klausimas, kurį svarstė patys Lietuvos atstovai ir senatoriai, buvo gynyba ir jos finansavimas. Lietuvos DK kariuomenės kontingentas tuo metu išaugo nuo 5000 iki 7300. Ją sudarė: vokiečių ir vengrų pėstininkai (2210), kazokai (2009), dragūnai (1660), husarai (822), raitarai (600) ir artileristai. Lietuvos iždo visų rūšių įplaukos 1648-1650 m. iš esmės buvo išleidžiamos kariuomenei algoms, ginkluotei, Vilniaus, Smolensko, Daugpilio pilims sutvirtinti. Lietuvos kariuomenei ir artilerijai iki Vilniaus komisijos sušaukimo buvo išmokėti 688.449 auksinai. 1650 m. vasarą buvo sumokėta 1,57 mln. auksinų. Taigi, neskaitant išlaidų tvirtovių įguloms, lauko kariuomenei per dvejus metus buvo išleisti 2.114.389 auksinai. Tai prilygo trumpalaikio Smolensko karo (1632-1634) išlaidoms. Skirtumas tik tas, kad karas su B. Chmelnickiu ir jo rėmėjais tik prasidėjo.Reikšminiai žodžiai: Iždas; Bajorų luomas; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Kariuomenė; Treasury; Nobility estate; Army.

ENThe death of Wladyslaw IV Vasa and the victories of rebels, led by Bohdan Khmelnytsky against the Polish army by the Zhovti Vody and Korsun, the chapters of rebels, forcing their way into the Grand Duchy of Lithuania and their threat to the political and social order encouraged the state officials and noblemen of the Grand Duchy of Lithuania to take self-sufficient actions in order to defend the Grand Duchy. During the first two years of the war with the rebels, led by Bohdan Khmelnystky the Grand Duchy of Lithuania succeeded to self-sufficiently defend itself, attack the rebels and liberate its territory. The defense was made simpler by the fact that the main forces of Khmelnytsky were directed against Poland. The main issue of the convocation, election, coronation and current Sejm of the Polish – Lithuanian Commonwealth of 1649-1650, discussed by the representatives and senators of Lithuania, was the defense and its financing. The contingent of the army of the Grand Duchy of Lithuania grew from 5000 up to 7300 at the time. The army included: German and Hungarian infantry (2210), Cossacks (2009), dragoons (1660), hussars (822), equestrians (600) and cannoneers. All types of income into the Lithuanian treasury during the time period of 1648-1650 were in essence spent for the army’s remuneration, armament and reinforcement of Vilnius, Smolensk and Daugavpils castles. 688.449 goldens were paid to Lithuanian army and gunnery till the convocation of the Vilnius Commission. In summer of 1650 1.57 million goldens were paid. Therefore, excluding the expenses for the fortress crews, 2.114.389 goldens were spent for the field army during the two years, which was equal to the expenses of the short-term Smolensk war (1632-1634), with the only difference that the war with Khmelnytsky and his supporters was only beginning.