Skolinių vartojimo tendencijos politiniame diskurse

LTStraipsnio tikslas - analizuoti ryškesnes skolinių vartojimo tendencijas politiniame diskurse; patyrinėti ir dažnesnius originalo kalba vartojamus svetimų kalbų žodžius ir žodžių junginius. Kalbos duomenys rinkti iš periodinės spaudos politinių straipsnių. Apibendrinus duomenis daromos išvados, kad iš pasyviosios į aktyviąją kalbos vartoseną grįžta daugelis politikos, diplomatijos tarptautinių terminų, vartotų dar prieškario Lietuvoje. Atsiranda daug naujų skolinių, kurių dalis yra tarptautiniai politikos, diplomatijos terminai, plinta ir tokie, kurie turi tikslius lietuviškus atitikmenis. Gausėja morfologiškai neįformintų, svetimų kalbų žodžių junginių (iš lotynų, anlgų kalbų). Originalo kalba rašomus svetimus žodžius ir žodžių junginius linkstama išskirti grafiškai - kabutėmis arba kitu šriftu. Kai kuriems svetimų kalbų žodžiams ir žodžių junginiams skliausteliuose nurodomi lietuviški arba įprastesni tarptautiniai atitikmenys arba nurodoma jų reikšmė. Kartais po lietuviško atitikmens ar pakaitalo skliausteliuose adaptuota forma arba originalo kalba rašomas svetimų kalbų žodis ar žodžių junginys. Pastebimas skolinių, dažniausiai įprastų, tarptautinių žodžių keitimas tos pačios arba artimos reikšmės tarptautiniais žodžiais, jų sinoniminis varijavimas; skolinių kaitaliojimas su lietuviškais žodžiais. Taip pat dažnai pasitaiko tarptautinių terminų ir šiaip tarptautinių žodžių reikšmių arba vartosenos plėtimas; kai kurių terminų determinizavimas.Reikšminiai žodžiai: Skolinys; Diskursas; Atitikmuo; Terminas; Determinizavimas.

ENThe article aims at analyzing more prominent trends of use of borrowings in the political discourse; examining the words or phrases from foreign languages, frequently used in the original language. The linguistic data were collected from political articles, found in the periodical press. Upon summarizing the data the conclusions are made that most international terms of the political and diplomacy area, used already in the prewar Lithuania are returning from the passive to the active language use. There emerge a lot of new borrowings, a part of which are international politics and diplomacy terms, some of them have exact Lithuanian equivalents. There has been an increase of morphologically non-registered foreign phrases (from the Latin and English languages). There are inclinations to graphically highlight the foreign words and phrases, written in the original language – by using inverted commas or by another font. With regard to certain foreign words and phrases the Lithuanian or more common international equivalents are specified or the meaning of such words or phrases is presented in brackets. Sometimes the Lithuanian equivalents in brackets are followed by a foreign word or phrase, presented in the adapted form or in the original language. The replacement of borrowings, mostly the usual international words with international words of the same of close meaning, their synonymic variations; alternation between borrowings and Lithuanian words has been noticed. In addition, quite frequently there is the expansion of meanings or use of international terms and international words as well as the determinization of certain terms.