LTStraipsnyje, remiantis įvairių etnografinių ekspedicijų metu surinkta medžiaga, nagrinėjami esminiai XIX a. pabaigos - XX a. pirmos pusės Tauragnų apylinkės žemdirbystės bruožai. Aptariami svarbiausi ūkininko darbai, jų specifika esant trilaukei žemdirbystės sistemai ir kaita po I pasaulinio karo. Žemdirbio darbai nagrinėjami nuosekliai, pradedant pavasariniu žemės tręšimu ir toliau pereinama prie atskirų žemės įdirbimo etapų aptarimo. Pagrindinis dėmesys skiriamas darbų technologijai ir įrankiams. Tauragnų apylinkėse XX a. pradžioje buvo išlikę tradiciniai arimo įrankiai – žagrės. Šioje teritorijoje susiduria dviejų pagrindinių Lietuvai būdingų žagrių tipų - žagrės su viena kilnojama verstuve ir žagrės su dviem nekilnojamomis verstuvėmis paplitimo ribos, todėl nušviečiami tarpiniai įrankių variantai ir modifikacijos. Nagrinėjama arimo jaučiais specifika XX a. pradžioje, bei perėjimo prie arimo geležiniais plūgais klausimai. Remiantis etnografine medžiaga autorius daro išvadą, kad Tauragnų apylinkėse paplitę visi žinomi akėčių tipai. Tai eglišakinės, būdingos ankstyvosioms žemdirbystės sistemoms, pintinės, paplitę esant trilaukiui ir rėminės akėčios, kurios pasirodė XX a. pradžioje ir išliko iki žemės ūkio kolektyvizacijos. Žemei lyginti naudoti volai. Pateikiama straipsnyje medžiaga liudija apie žemdirbystės specifiką Tauragnų apylinkėse, kurią lėmė ilgas trilaukės žemdirbystės sistemos kultivavimas, turėjęs įtakos vėlyvai tradicinių žemdirbystės įrankių ir ūkininkavimo būdų kaitai po I pasaulinio karo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Žemdirbystė; Tauragnų apylinkės; Tradicinė kultūra; Žemės ūkio technika; Aukštaitija.
ENThe article is based on the material collected in various ethnographic expeditions, and approaches the essential agricultural features from the end of the 19th till the middle of the 20th century in Tauragnai area. It discusses the main work of a farmer, their peculiarities in three-field agricultural system, and changes after the First World War. Farmer's work is analysed consistently, beginning with the spring fertilisation of the land, and continuing with the discussion of certain land work stages. The main attention is focused to the work technology and tools. The traditional ploughing tools – ploughshare remained in use in the beginning of the 20th century in Tauragnai area. This region is the border of two prevalence areas of the main types of ploughshare typical for Lithuania - ploughshare with one lifted shellboard, and ploughshare with two immovable shellboards, therefore it reflects intermediate variants and modifications of tools. The article discusses the peculiarities of ox ploughing in the beginning of the 20th century, and the issues of transition to ploughing with iron ploughshares. Based on ethnographic material, the author concludes that all known types of harrow are met in Tauragnai area. These are fir-tree harrow characteristic to early agricultural systems; wickered, prevailing in three-field system; and frame harrow that appeared in the beginning of the 20 century, and remained until the collectivisation of farms. Material witnesses about the specifics of agriculture in Tauragnai area, determined by the cultivation of three-field agricultural system that influenced the late changes in the traditional agricultural tools after the First World War.