LDK pavietų žemės teismų pareigūnai 1566–1588 m. (Pirmoji pavietų bajoriškųjų juristų karta)

LTDešimtmetis prieš Liublino uniją (1569 m.) buvo intensyvios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sandaros modernizacijos laikotarpis. Viena svarbiausia iš to meto valstybės reformų tapo renkamo pavietų žemės teismų įkūrimas 1564-66 m., po teismo ir administracinės reformų. Žemės teismas tapo svarbiausiu pavieto teismu, o jų formali nepriklausomybė nuo vietos administracijos buvo užfiksuota Antrajame Lietuvos Statute (1566 m.). Tų teismų pareigūnai buvo renkami iš 4 kandidatų ir simbolizavo bajoriškąją savivaldą. Įsteigus tokio tipo teismą, valstybėje formuojasi žemės teismų pareigūnų, vadinamųjų juristų dinastijos, kelias kartas dirbusios vieno ar kelių kaimyninių pavietų ir vaivadijų žemės teismuose. Žemės teismas bajorų savimonėje buvo aukščiau už administracijai priklausiusį pilies teismą, kurio pareigūnus skirdavo vaivada ar pilies teismo seniūnas. Savo turtine padėtimi žemės teismų pareigūnai užėmė tarpinę padėtį tarp didikų ir smulkiosios bajorijos. Dauguma to meto žemės teismų pareigūnų buvo artimi ar tolimi giminaičiai, bet pati juristų korporacija nebuvo uždara. Jos giminystės ryšiai driekėsi ir aukštyn, aukščiausiųjų valstybės pareigūnų link, taip pat ir žemyn, kur plačiai išsikerojo smulkiojoje bajorijoje. Sėkmingą karjerą regioniniame, vėliau ir valstybiniame elite dažnai nulemdavo vienas ar keletas veiksnių - sėkmingos vedybos, tarnyba didikams ir didžiajam kunigaikščiui, aukštesnis turtinis cenzas. Nemažai XVI a. pabaigos pavietų žemės teismų pareigūnų palikuonių vėliau, XVII ir XVIII a. iškilo iki LDK elito - tapo senatoriais (vaivadomis, kaštelionais, vyskupais).Reikšminiai žodžiai: Lietuvos istorija (XVI a.); Lietuvos teisės istorija; žemės teismas; žemės teismo pareigūnas; Antrasis Lietuvos Statutas, 1566; History of Lithuania (16th century); History of Lithuanian law; The land court; An official of the land court; The Lithuanian Statute II.

ENThe decade before Lublin's Union (1569) became a period of very important reforms in GDL. It was the era of state modernization. Some important reforms were introduced as an attempt to modernize the state structure. One of the most important reforms was establishing elective district (poviet) land courts. Land courts were established in 1564-66, after the administrative reform. Nobles refused their juridical privileges and gave their formal consent for establishing elective land courts. Finally it was fixed in Lithuanian Statute II (1566). The gentry in the districts had to elect three officials (judge, vice-judge and scriber) for the land court. This was the beginning of formation of district lawyer groups inside the regional gentry. Analysis of the list of lawyers gives us an opportunity to make some preliminary conclusions. Most officials were close or distant relatives. Their professional career was influenced by many factors such as successful marriage, nobles' protection or higher rate of property. Some of them were promoted to more respectable posts of the district (poviet) or palatinate and even became senators of the Republic (Rzeczpospolita). We can talk about succession of service in regional land courts, because some generations of one family worked at the same place. The district gentry elite of land court in its turn was the source for the high strata of the state's elite. A list of regional land court officials of GDL is subjoined. [From the publication]