Lietuvybės simbolių perteikimai

LTPasiremdami Benedicto Anderson’o teigimu, kad, trumparegiška suvokti įsivaizduojamas tautines bendruomenes kaip tiesiog išaugusias iš religinių bendruomenių ir dinastinių karalysčių, straipsnyje nagrinėjame, kaip XX a. Lietuvos miesto ir kaimo žmogus išreiškia savo tautinį identitetą. Atskleidžiame žmonių pasididžiavimą liaudiškosios kultūros elementais, kurie ilgainiui lietuvybės simboliuose supina miesto ir kaimo, agrarinę ir industrinę, liaudiškąją ir profesionaliąją kultūras, o šis tamprus ryšys rodo visuomenės ypatumus. XX a. pirmojoje pusėje gimę žmonės, politinių, socialinių aplinkybių įtakoti, ypač išraiškingai kūrė ir puoselėjo lietuvybės simbolius. Jie šiuose simboliuose suliejo nacionalumo, valstybingumo simbolius, etninės tradicijos elementus, nacionalinius jausmus, savaip perteikė nacionalizmo ideologijos atgarsius ir savastį juos supantiems žmonėms. Lietuvos kultūros artefaktų, simbolių perimamumas, suvokimas, reikšmė Lietuvių nacionalinių simbolių kūrimas turi daug bendrų bruožų su pasaulyje paplitusiais reiškiniais. Lietuvoje nacionalinės kūrybos aktualumas pagyvėja tautinio Atgimimo laikotarpiais. Tuomet kuriami nauji lietuvybės simboliai, kuriuose naujai įpinami įvairūs kultūros elementai. XX–XXI amžių sandūroje visuomenė išlaiko lokalinės kultūros elementų; juos geriausiai perteikia amžiaus pradžioje gimę, tradicinės kultūros supami žmonės. Lietuvybės simboliuose galima įžvelgti Pietryčių Lietuvos politinių aktualijų poveikio, skirtingų vietovių tradicijų išskirtinumo. Saviti valstiečių kultūros elementai perduodami, puoselėjami ir įsilieja į šiuolaikinės Lietuvos visuomenės aktualijas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Postsovietinė Lietuva; Lietuvybės simboliai; Tautiškumas; Post-soviet Lithuania; The symbols of Lithuanism; Nationality.

ENReferring to Benedict Anderson’s statement that it is short-sighted to perceive imagined national communities as grown out from religious communities and dynasty kingdoms, the article examines the way an urban and rural Lithuanian person of the 20th century expresses his national identity and reveals the people’s pride in the folk culture elements, which, eventually, join the rural and urban, agrarian and industrial, folk and professional cultures in Lithuanian symbolism and the close relation shows the society’s peculiarities. The people, who were born in the 1st half of the 20th century and influenced by its political and social circumstances were especially expressive in creation and nurturing of Lithuanian symbols. They joined the symbols of nationality and statehood, elements of the ethnic tradition, national feelings and rendered the repercussions of the nationalist ideology to the surrounding people. The continuity, perception and meaning of the artifacts and symbols of Lithuanian culture and creation of the national symbols of Lithuania have a lot in common with the phenomena, spread throughout the world. The relevance of the national creative in Lithuania becomes more live during the time periods of the national revival, when new Lithuanian symbols are created, which integrate different elements of culture. At the end of the 20th – the beginning of the 21st century the society still retains certain elements of the local culture; which are best rendered by the people, who were born at the beginning of the century and surrounded by the traditional culture. Lithuanian symbols show certain influence of the political aspects of the Southeastern Lithuania and exclusiveness of the traditions of different areas. Peculiar elements of peasants’ culture are transmitted, nurtured and integrated into the aspects of the present society of Lithuania.

• Etnologija / Ethnology
• Istorija / History