LTStraipsnyje aprašoma Daugpilio pietinių apylinkių šnekta. Kalbamoji šnekta yra lietuvių etninio ploto vilniškių tarmės tęsinys už Lietuvos Respublikos sienos. Lietuvių šnekta, kuria šnekama Daugpilio pietinėse apylinkėse, turi šešias ilgąsias (i·, u·, ė·, o·, e·, a·) ir penkias trumpąsias balsių fonemas. Su gretimomis Latvijos lietuvių vilniškių Uodegėnų, Ciskodo šnektomis Daugpilio lietuvius sieja dzūkavimas, puntininkavimas, balsio ė dvibalsinimas, o atskiria kirčiuotų balsių ė, o tarimas. Kaip ir Ciskodo šnektoje, priebalsiai t', d' prieš i tipo balsius verčiami c', dz' labai retai. Pagal priebalsių kietinimą šnektoje yra keturios priebalsių grupės: 1) priebalsis l yra kietinamas sistemingai, 2) maždaug pusėje atvejų kietinami priebalsiai s ir r, 3) retkarčiais kietinami priebalsiai š ir ž, 4) labai retai kietinami priebalsiai c, č, m, n, p ir v. Kaip ir kitose gretimose vilniškių šnektose, žodžiai su trumpuoju galūnės balsiu ir ilguoju šaknies balsiu gali turėti ne tik pagrindinį, bet ir šalutinį kirtį, kuris paprastai tariamas prieš pagrindinį kirtį ir paryškina ilgąjį balsį ar dvigarsio antrąjį dėmenį.Reikšminiai žodžiai: Lietuvių šnekta; Balsiai; Priebalsiai; Fonemos; The Lithuanian dialect; Vowel; Consonants; Phonemes.
ENThe Lithuanian dialect spoken south of Daugavpils has six long (i, u, ė, o, e, a) and five short vowel phonemes. What the Lithuanians of Daugavpils have in common with their neighbouring Lithuanian dialect speakers of Uodegėnai and Ciskodas in Latvia is that they speak the Dzūkai puntininkai dialect and diphthongize ė. They differ from them by their pronunciation of the stressed vowels ė and o. As in the Ciskodas dialect, t and d are but rarely affricated to c, dz before the vowels of the і type. There are four groups of consonants in the dialect according to the extent of hardening of the consonants: 1) the consonant / is made hard systematically, 2) in approximately half the cases the consonants s and r are made hard, 3) the consonants š and z are made hard only sometimes, 4) the consonants c, č, m, n, p and v are made hard very rarely. As in other neighbouring dialects of the Vilniškiai, the words with a short vowel in the ending and a long vowel in the root may have, in addition to their main stress, a subsidiary stress preceding the main one and ensuring a more distinct pronunciation of the long vowel or the second component of a diphthong. [From the publication]