Šiaurryčių lietuvių etninės kultūros tapatumas XX a. II pusės vaiko socialinio įteisinimo papročiuose

LTStraipsnyje asmens etninio kultūros tapatumo problemą sprendžiame analizuodami Pietryčių Latvijos ir Šiaurės rytų Lietuvos lietuvių XX a. II pusės vaiko socialinio įteisinimo papročius. Nagrinėjant pasaulietines vardynas, kaip alternatyvą krikščioniškosioms krikštynoms, nustatyta, kad sovietinės valdžios vykdyta politika tiriamosios teritorijos žmones paveikė maždaug vienodai. Krikštynos XX a. II pusėje, įskaitant ir sovietmetį, užėmė svarbią vietą žmogaus gyvenime ir vardynos negalėjo sumenkinti jų vertės. Krikštatėvių institucijos ir jų teikiamų dovanų analizė atskleidė didesnių Lietuvos ir Latvijos lietuvių etninio kultūros tapatumo skirtumų. Jei krikštatėviai abejose teritorijose vienodai dažnai buvo renkami iš giminių, tai krikštatėvių dovanos ir krikšto išlaidos skyrėsi. Analizuojant krikštynų vaišių svarbos suvokimą matome tradicijos tęstinumą (panaši padėtis abejose valstybėse), kita vertus pastebime spartų krikštynų šventės apeiginių elementų nykimą. Maždaug vienodai nunyko apeigos atliekamos prieš krikštą, Latvijoje kiek mažiau yra išlikę krikštynų vaišių metu atliekamų apeigų. Tačiau krikštatėvio ir krikštavaikio tarpusavio ryšių analizė rodo neabejotiną Lietuvos ir Latvijos lietuvių papročių panašumą. Ir todėl tiriamosios teritorijos socialinio žmogaus įteisinimo papročius, nepaisant valstybinės sienos, leidžia traktuoti vieno ir nedalomo arealo prasme. Sovietmečiu suvienodėjęs Lietuvos ir Latvijos žmonių gyvenimas, panašus ateizacijos procesas ir tiriamosios teritorijos artumas lėmė panašius socialinio vaiko įteisinimo apeigų modifikacijos procesus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Etninis kultūros tapatumas; Šiaurryčių lietuviai; Vaiko socialinio įteisinimo papročiai; Ethnic cultural identity; Norh-East Lithuanians; The customs of child's social legitimation.

ENThe problem of a person’s ethnical cultural identity is resolved in the article by analyzing the traditions of a child’s social legitimatization among the Lithuanians in the Southeastern Latvia and Northeastern Lithuania in the second half of the 20th century. When examining the secular name giving as an alternative to the Christian christening, it was established that the politics, performed by the Soviet authorities influenced the people on the territory in question almost similarly. In the 2nd half of the 20th century, including the Soviet times, christening occupied an important place in a person’s life and the name giving could not possibly mitigate the value of christening. The analysis of the institution of godparents and their presents revealed certain bigger differences between the ethnical cultural identity of Lithuanians, residing in Lithuania and Latvia. While godparents on both territories equally often were chosen from relatives, the godparents’ gifts and the expenses for christening were different. When analyzing the perception of the importance of the christening treat one can see the continuation of the tradition (a similar situation in both countries), on the other hand one can notice a rapid disappearance of the ritual elements of the celebration of christening. The rituals, performed before the christening disappeared to a more or less similar extent, the rituals, performed during the christening treat are less frequent in Latvia. However the analysis of the interrelations of the godparent and godchild shows the undoubted similarity of the rituals, performed by the Lithuanians in Lithuania and Latvia and therefore the territories under study allow for treating the traditions of social legitimatization of a person in terms of one integral area, despite the state border.The life of people of Lithuania and Latvia, which became the same during the Soviet times, similar process of atheization and the proximity of the territories in question determined the similar processes of social modification of child’s legitimatization rituals.

• Etnologija / Ethnology
• Istorija / History