Lietuvių ir latvių publicistikos leksikos ir morfologijos pagrindinės statistinės charakteristikos

LTStraipsnyje tiriamos dviejų laikotarpių (1973-1974 ir 1993-1995 m.) lietuvių publicistikos ir morfologijos statistinės charakteristikos, jos lyginamos su latvių publicistika, remiantis dažninių žodynų duomenimis. Tyrimas parodė, kad Lietuvių politinės ir ekonominės sanklodos pokyčiai labai akivaizdžiai atsispindi publicistikos leksikos vartosenoje. Abiejų laikotarpių lietuvių ir latvių publicistikoje kalbos dalių vartojimas yra labai panašus; visais atvejais publicistikos leksikos įvairovę lemia daiktavardžiai ir veiksmažodžiai. Kalbos dalių gramatinių kategorijų vartojimas irgi gana panašus. Daiktavardžių linksniai (išskyrus šauksmininką) pagal vartojimo dažnį pasiskirsto į pagrindinę (kilmininko, vardininko, galininko) ir periferinę (vietininko, įnagininko ir naudininko) grupes. Lietuvių ir latvių publicistikoje vyrauja vienaskaita ir vyriškoji giminė kaip nežymėtieji opozicijų nariai. Veiksmažodžio ir būdvardžio formų vartosena abiejų laikotarpių lietuvių publicistikoje nepasikeitė, ji skiriasi tik tarp lietuvių ir latvių kalbų. Tarp veiksmažodžio asmenų formų aiškiai vyrauja trečiasis asmuo, tik dabartinėje publicistikoje daug dažnesnės ir vienaskaitos pirmojo ir daugiskaitos antrojo asmens formos. Apibendrinant teigiama, kad nors lietuvių publicistikos leksikos vartojimas aiškiai pasikeitė, tačiau jis nesukėlė aiškesnių morfologijos pokyčių, be to, lietuvių ir latvių publicistikos morfologinės statistinės charakteristikos yra gana artimos.Reikšminiai žodžiai: Lietuvių ir latvių publicistika; Leksika; Morfologija; Pagrindinės statistinės chrakkteristikos; Lithuanian and Latvian publicistic writing; Lexics; Morphology; Main statistical chracteristics.

ENThe aim of the article is to compare the lexics and morphology of Lithuanian and Latvian languages. The comparison is based on the Lithuanian Publicistic Frequency Vocabularies of two periods (1973-1974 and 1993-1995). The conclusion is that during 20 years, along with changes of the economic and political situation, the use of the vocabulary has changed apparently, however, these changes have not caused changes in the morphology. [From the publication]