Daiktavardžių konotacijos tyrimas tekstynų lingvistikos metodu

LTStraipsnyje siekiama parodyti, kaip iš konteksto išryškėja kontekstinė leksemų konotacija. Tyrimui buvo pasirinkti aštuoni daiktavardžiai: sinonimų grupė lemtis, dalia, karma, likimas ir keli kiti dažnai vartojami žodžiai: aistra, įprotis, liūdesys, melas. Kontekstinė konotacija dažniausiai pasireiškia kaip vertinamasis aspektas, t. y. teigiama ir neigiama, ir išryškėja iš daiktavardžių kolokatų semantikos. Tačiau kai kada kontekstu gali būti implikuojamas ne vertinimas, bet didelis daiktavardžiu įvardijamo dalyko kiekis ar intensyvumas, plg. aistra, melas, liūdesys. Kontekstinė konotacija gali būti numanoma remiantis daiktavardžio reikšme (liūdesio, melo neigiamoji konotacija) arba netikėta (noro, likimo sinonimų grupės neigiamoji, liūdesio, melo teigiamoji konotacija). Taigi leksinė žodžio reikšmė ir kontekstinė konotacija gali nesutapti; pastaroji ne tik praplečia ir papildo leksinės reikšmės semantinius komponentus, bet ir suteikia naujų, leksinėje reikšmėje neužfiksuotų pragmatinių reikšmės atspalvių. Kontekstinės konotacijos kaip semantinio reiškinio egzistavimas rodo, kaip sunku ir metodologiškai neteisinga iš konteksto išskirti žodį kaip atskirą semantinį vienetą. Ši kelių daiktavardžių junglumo analizė atskleidžia frazinį kalbos pobūdį, kiekvieno atskirai paimto leksinio vieneto semantinę priklausomybę nuo konteksto ir parodo, kad reikšmė turėtų būti tiriama tik tekste. Kontekstinė konotacija tirtina tik tekstynų lingvistikos metodais, didelio konkordanso pagrindu, nes yra sunkiai apčiuopiama ir išryškėja tik iš dažnų ir tipiškų junginių, t. y. kolokacijų.Reikšminiai žodžiai: Daiktavardžių konotacija; Tekstynų lingvistika; Kontekstinė konotacija; Collocative connotation; Corpus linguistics; Contextual connotation.

ENThe paper deals with the investigation of collocability of seven abstract nouns: aistra (passion), įprotis (habbit), liūdesys (sadness), melas (lie) and a group of four synonyms denoting the concept of likimas (fate), i.e. lemtis, dalia, karma, likimas. Two of them denote negative referents, the rest are neutral from the point of view of evaluative aspects of meaning. The analysis was based on the concordance derived from the Corpus of the Lithuanian Language of the size of ca 60 million running words. It showed that lexemes under investigation have well-expressed collocative connotations which either coincide or differ from their lexical meanings, e.g., the group of fate synonyms is typically used in contexts marked with negative collocates, while nouns denoting lie and sadness are more neutral in their contexts. Therefore the paper argues the meaning extraction from the text and showy drawbacks of confinement to an isolated lexical item. The principle of idiom in language manifests itself in the extended units of meaning that are exemplified with the phenomenon of collocative connotation. The problem that remains is the delimitation of a unit of meaning, nevertheless the method of corpus linguistics helps to cope up with this task. [From the publication]