LTStraipsnio pavadinime glūdinti "naujojo miestiečio" bei "miesto tarybos" terminų prasminė sąsaja pabrėžia, kad tyrėjo dėmesys nukreiptas į tą XVII a. antrosios pusės - XVIII a. Vilniaus dalį, kurioje galiojo Magdeburgo teisė bei kurios gyventojai - miestiečiai naudojosi miesto savivaldos teikiamomis privilegijomis. Šiame tyrime "naujasis miestietis" (pagal akto pavadinimą "Civis novus") - tai asmuo, kurio teisinė padėtis miesto tarybos sprendimu buvo pakeista taip, kad jis tapo miestiečių luomo nariu. Įsipilietinimo Vilniaus magdeburginėje dalyje (jurisdikcijoje) procesą administravo viena iš miesto savivaldos institucijų, būtent, - miesto taryba (tų laikų pavadinimu - "Kilmingoji Vilniaus [burmistrų ir] tarėjų įstaiga). Šios įstaigos administracinė ir teisminė veikla buvo fiksuojama jos pačios raštinėje sudarinėtose aktų knygose. Straipsnio tikslas yra trejopas: 1) trumpai apžvelgti Vilniaus miesto tarybos raštinės palikimo dalį, reikalingą pasirinktam klausimui nagrinėti, 2) išanalizuoti ir palyginti aktų apie miesto teisės priėmimą tekstus, 3) įvertinti naujųjų miestiečių aktų informacinį turinį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vilnius; Kanceliarija; Miesto taryba; Naujieji miestiečiai; Diplomatika.; Vilnius; Chancery; City council; New citizens; Diplomatics.
ENThe notional relation between the terms “the new townsman” and “town council”, underlying in the name of the article stresses that the researcher’s attention is directed to the part of Vilnius of the second half of the 17th century – the 18th century, which was subject to the Magdeburg rights and the dwellers of which used the privileges, provided by the self-government of the city. In the study “the new townsman” (according to the name of the act "Civis novus") is a person, whose legal status, by decision of the town council was changed in the manner the person became the member of the layer of townspeople. The process of becoming citizens in the Magdeburg part (jurisdiction) of Vilnius was administered by one of the town self-government institutions, namely the town council (according to the name of the times “The Noble Institution of Vilnius [Burgomasters and] Assessors”. The administrative and legal activities of the institution were recorded in the books of acts, compiled in its own offices. The aim of the article is threefold: 1) to provide a brief overview of the part of the heritage of the office of the Vilnius Town Council, necessary in order to examine the chosen issue, 2) to analyze and compare the texts of acts on the adoption of the town rights, 3) to evaluate the information content of the new townspeople’s acts.