Graikų ir lotynų kirčiavimo įtaka lietuvių kirčio žymėjimui

LTDaugumos dabartinių kalbų kirčio ženklai kilę iš graikiškųjų - tai vadinamoji aleksandrietiškoji kirčio notacijos sistema. Joje vartojami trys kirčio ženklai: akūtas, gravis ir cirkumfleksas. Akūtas, kaip ir dabar vartojamas sistemoje, žymėjo kirčiuoto skiemens tono kilimą. Gravio ženklas atitinkamai vaizdavo tono kritimą ir buvo vartojamas nekirčiuotam (dažnai prieškirtiniam) skiemeniui žymėti, kurio tonas buvo žemesnis nei likusių nekirčiuotų skiemenų. Cirkumfelsas vaizdavo ilgo skiemens tono pakilimą pirmojoje moroje ir kritimą antrojoje. Bizantiškoje graikų kirčio žymėjimo sistemoje gravis įgavo dabartinę paskirtį. Lietuviškų žodžių kirtį laužtinio cirkumflekso ir akūto ženklais dažnai žymėjo jau M. Daukša 1599 m. "Postilėje", tačiau aiškesnė sistema aiškiau matoma D. Kleino ir kitų autorių raštuose. Kleino veikaluose aiškiai matyti sąmoningos pastangos sekti graikiškomis taisyklėmis - korektūrose matyti, kad graikiškų taisyklių neatititinkantis lietuviško žodžio priegaidės ženklas Kleino buvo taisytas. Lietuvių kalbos priegaidės pirmą kartą buvo visiškai tiksliai pažymėtos 1737 m. "Universitas Ligvarum Litvaniae". XIX a. kilo kita lietuvių priegaidės žymėjimo tradicija, sąmoningai paremta fonetiniu atitikimu , atstovaujama S. Stanevičiaus. Dabartinę lietuvių kirčio notaciją baigė formuoti F. Kuršaitis, kuris cirkumfleksą paskelbė tvirtagalės priegaidės ženklu ir pakeitė jo išvaizdą iš laužtinės į riestinę. Kaip matyti, lietuvių kirtis imtas žymėti graikiškais ženklais netgi anksčiau, negu jais pažymėtų priegaidžių giminystė buvo parašyta indoeuropeistikos požiūriu.Reikšminiai žodžiai: Kirčio ženklas; Gravis; Akūtas; Cirkumfleksas; Diakritikas; Priegaidė.

ENThe stress marks in most modern languages come from the Greek ones, i. e. the so-called Alexandrian stress notation system, in which three stress marks are used: the acute, the grave and the circumflex. The acute, as used in the system at present, marked the raise of the tone of the stressed syllable. The sign of the grave correspondingly marked the fall of the tone and was used for marking the non-stressed (most frequently pre-stressed) syllable, whose tone was lower than that of the remaining non-stressed syllables. The circumflex marked the raise of the tone of the long syllable in the first pitch and the fall in the second one. In the Byzantine Greek stress marking system the grave acquired its present-day purpose. M. Daukša marked the stressing of Lithuanian words with circumflex and acute marks already in 1599 in his "Postilė" however a more clear system is more clearly seen in the writings by D. Klein and other authors. In Klein’s works one can clearly see the conscious attempts to follow the Greek rules – the corrections show that Klein corrected the mark of intonation of Lithuanian words, which did not comply with the Greek rules. For the first time the intonations of the Lithuanian language were completely accurately marked in "Universitas Ligvarum Litvaniae", published in 1737. The 19th century saw another tradition of marking of Lithuanian intonation, consciously based by a phonetic correspondence, represented by S. Stanevičius. The present-day notation of Lithuanian stress was finalized by F. Kuršaitis, who announced the circumflex the mark of hard-end intonation and changed its appearance from bracket into the brace one. As it can be seen, the Lithuanian stress was started to be marked by Greek signs even earlier than the relation between the marked intonations was described in terms of Indo-European language studies.