Glottochronology and its application to the Balto-Slavic languages

• Baltistica. 2007, t. 42, Nr. 2, p. 185-210 (Nr. 2), p. 323–346 (Nr. 3)
• Baltistica. 2007, t. 42, Nr. 3

LTEksplicitinis straipsnio tikslas yra pristatyti kiekybinį požiūrį į genetinę baltų-slavų kalbų klasifikaciją. Implicitinį straipsnio tikslą, straipsnio autorių teigimu, galima apibūdinti kaip bandymą reabilituoti vadinamąjį glotochronologijos metodą. Straipsnis gali pasitarnauti taip pat kaip įrodymas, jog įmanoma suderinti archeologijos ir istorijos duomenis. Straipsnyje išsamiai aptariama: radioaktyviojo anglies izotopo metodas, "klasikinė glotochronologija" pagal Morrisą Swadeshą, "modernesnė glotochronologija" pagal Sergejų Starostiną, leksinės statistikos ir glotochronologijos taikymas slavų kalbose, leksinės statistikos ir glotochronologijos taikymas baltų ir baltų-slavų kalbose, ryšiai tarp nekalbinių disciplinų -- istorijos ir archeologijos. Apibendrinant straipsnio mintis rekonstruojama baltų-slavų kalbinio kontinuumo priešistorė ir ankstyvoji istorija tokiais laiko etapais: XV/XIV a. pr. Kr. -- protoslavų susikristalizavimas pietinėje protobaltų kontinuumo periferijoje, kuri tęsėsi nuo Silezijos iki centrinės Ukrainos. X/VIII a. pr. Kr. -- pietvakarinių baltų dialekto atsiskyrimas nuo centrinio baltų dialekto. 200 m. po Kr. -- V a. po Kr. slavų ir kai kurių rytinių germanų genčių (gotų?) sambūvis teritorijoje nuo Vistulos iki Dniepro vidurio. VI a. po Kr. -- slavų ekspansija ir pirmasis dialektų išsiskyrimas tarp rytinių slavų ir kitų slavų. VI a. po Kr. -- latvių atsiskyrimas nuo kitų centrinių baltų dialektų.Reikšminiai žodžiai: Radioaktyvaus skilimo dėsnis; Klasikinė glotochronologija; Swadesh; Starostin; Leksinė statistika; Radiocarbon method; Classical glottochronology; Swadesh; Starostin; Lexicostatistics.

ENThe explicit aim of the article is to present the quantitative view of the genetic classification of Baltic – Slavic languages. The implicit aim, according to the authors, can be characterized as an attempt to rehabilitate the so-called glottochronology method. The article can be used as evidence that one can match the data of archeology and history. The article provides a comprehensive discussion of the following: the radioactive coal isotope method, the "classic glottochronology” according to Morris Swadesh, the "modern glottochronology" according to Sergey Starostin, application of lexical statistics and glottochronology in the Slavic languages, application of lexical statistics and glottochronology in the Baltic and Baltic-Slavic languages, the relations between the non-language subjects, i. e. history and archeology. To summarize the ideas, expressed in the article, the pre-history and the early history of the Baltic-Slavic language continuum is reconstructed according to the following phases: the 15th – 14th century BC – crystallization of proto-Slavs in the Southern periphery of the proto-Baltic continuum, which laid from Silesia to the central Ukraine. The 10th – 8th century BC – separation of the Southwestern Balts’ dialect from the central Balts’ dialect. The coexistence of Slavic and certain Eastern German tribes (Goths?) during the time period from 200 AD – 5th century AD on the territory from Vistula to mid-Dnieper. The 6th century AD – the Slavic expansion and the first distinguishing of dialects between the Eastern and other Slavs and separation of Latvian from other central Baltic dialects.