LTXIX a. pirmosios pusės lietuviškos knygos leidybai kontrafakcija nėra būdinga, tačiau yra žinoma, kad bandant apeiti cenzūros kliūtis, to meto carinės Rusijos imperijai priklausančioje Didžiojoje Lietuvoje buvo praktikuojamas leidimo duomenų klastojimas. Tokie faktai šiandien yra sunkiai aptinkami ir dar sunkiau įrodomi, tačiau skatina tyrėjus ieškoti ir diskutuoti. Blaivybės judėjimo ir jam skirtų leidinių persekiojimo situacija privertė jų rengėjus ir leidėjus kovoti su cenzūros draudimais. Kai 1858 m. nepavyko išplatinti vyskupo Motiejaus Valančiaus parengtos ir A. Zawadzkio spaustuvėje išspausdintos brošiūros Apej brostswą błaiwistes, ji buvo leidžiama pakartotinai, 1860 ir 1861 m. laidų antraštiniame lape nurodant leidėją – E. Vaikinio spaustuvė Klaipėdoje. Remiantis Zawadzkių firmos leidinių platinimo faktais, sukauptais iš archyvinių dokumentų, to meto knygos veikėjų korespondencija, išlikusių Apej brostswą błaiwistes egzempliorių tyrimu de visu bei jų šriftologine analize, straipsnyje pateikiami nauji argumentai, skatinantys kritiškai vertinti minėtų leidinėlių antraštiniuose lapuose pateikiamą informaciją. Diskutuodama su lietuviškos bibliografijos tradicijos šalininkais, straipsnio autorė pritaria pirmosios nepriklausomybės laikų tyrėjo Kazimiero Gečio iškeltai minčiai, kad tiek pirmosios 1858–1859 m., tiek vėlesnės Apej brostswą błaiwistes laidos buvo išspausdintos Zawadzkių įmonėje Vilniuje. Straipsnyje įrodinėjama, kad jau amžiaus viduryje M. Valančiaus aplinkoje susiformavo pasipriešinimo cenzūros draudimams modelis, nulėmęs lietuviškos knygos veikėjų elgseną ir laikyseną lietuviškos spaudos draudimo metais, o taip pat teigiama, kad Mažosios ir Didžiosios Lietuvos knygos ryšių pradžios datą reikėtų nukelti iš 1860-ųjų į vėlesnius metus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuviškos knygos istorija; Leidyba; Kontrafakcija.
ENPirated editions were not common in Lithuanian book publishing during the first half of the 19th century, however it is known, pirated copies of works were published in Lithuania Major, which belonged to Tsarist Russia at the time, in order to avoid the censor. Today these facts are rarely tracked down, and even more difficult to prove, however this has encouraged researchers to search for information. The Temperance Movement and persecution of publications devoted to it forced their organisers and publishers to fight with the censor‘s bans. Though in 1858 the brochure Apej brostswą błaiwistes (Concerning the Temperance of Our Brothers) prepared by Bishop Motiejus Valančius and published at A. Zawadzkis’ printing house was not allowed to be disseminated, it was published a number of times. The publisher shown on the second page of the 1860 and 1861 editions was the E. Vaikinis Printing House in Klaipėda. New arguments are introduced, which encourage a critical evaluation of the information provided on the above-mentioned publications’ title pages. The author of this article agrees with the thought raised by interwar period researcher Kazimieras Getis, that both the first editions in 1858-1859 and the later editions of Apej brostswą błaiwistes were published by Zawadzkis’ company in Vilnius. The article gives evidence that already during the middle of the century, resistance against the censor bans had formed in the environment of M. Valančius, which influenced important figures representing Lithuanian books during the press ban.