Šiaurinių širvintiškių i, ē ir iā kamienų daiktavardžių raida

LTStraipsnyje aptariama šiaurinių širvintiškių i, ē ir ā kamienų daiktavardžių raida. I, ē ir ā kamienų daiktavardžių linksnių galūnėse vyko labai daug fonetinių ir akcentuacinių procesų. Svarbiausi buvo Leskieno dėsnis (sutrumpėjo net 15 linksnių galūnės), nekirčiuotų ilgųjų balsių trumpėjimas (nekirčiuotose galūnėse neliko ilgųjų balsių), balsių a ir ā priešakėjimas po minkštųjų priebalsių (susidarė sąlygos baritoninio kirčiavimo ā kamienui pereiti į ē kamieną, plg. *saujā >*saujē ir *dulkē, *saujās >*saujēs ir *dulkēs ir pan.), netvirtapradžių žodžio galo dvibalsių ai, ei, ui vienbalsėjimas (visų kamienų vns. naudininko galūnė tapo sinkretinė) ir kt. Trijų aptariamų kamienų tik vns. vardininko forma turi dvi skirtingas galūnes (pvz., iltis "iltis", sáuje "sauja", dúlke "dulkė"). Visų kitų vienaskaitos linksnių galūnės sutampa. Sinkretinės yra ir kai kurių daugiskaitos linksnių galūnės. Susidarė sąlygos i kamieno daiktavardžiams pereiti į ē kamieną. Stabilusis ē kamienas gerai išsilaikė ir dar pasipildė ā ir i kamienų žodžiais. Svarbiausias morfologinis kitimas - sistemos asimetrijos šalinimas (dvivokalių galūnių keitimas vienavokalėmis). Šiai tendencijai nepakluso tik daugiskaitos inesyvas ir iliatyvas, kurie šalia trumpųjų formų dúlkes "dulkėse, į dulkes" turi ir ilgąsias: dúlkese "dulkėse" ir dúlkesnα "į dulkes". Saugoma inesyvo ir iliatyvo opozicija. Beveik išnyko visų kamienų dviskaita. Šiaurinių širvintiškių plote jai ypač nepalankus buvo dėl fonetinės raidos atsiradęs sinkretinis vienaskaitos ir dviskaitos galininkas: ilti gali reikšti ir "iltį", ir "dvi iltis".Reikšminiai žodžiai: šakninis kirčiavimas; Tarmė; Daiktavardžio kamienas; Fonetiniai procesai; Linksnis.

ENThe article discusses the development of i, ē, and ā stem nouns in a dialect of the northern Širvintai. The declensional endings of i, ē and ā stem nouns passed through a lot of phonetic and accentual processes. The most important were the following changes: the Leskien law (endings of 15 declensions became shorter), shortening of unstressed long vowels (long vowels were removed from the unstressed endings), fronting of vowels a and ā after the soft vowels (it created conditions for transferring baritone stem stressing from ā to ē, e.g. *saujā >*saujē ir *dulkē, *saujās >*saujēs ir *dulkēs and similar), the monophthongization of rising diphthongs ai, ei, and ui in stem endings (stem ending of singular datives became syncretic ones), etc. Only singular nominatives of three types of stems discussed have two different endings (e.g., iltis – iltis, sáuje – sauja, dúlke – dulkė). Endings of all other singular declensions are coincident. Syncretism is characteristic to some endings of plurals. It created conditions for I stem nouns transfer into ē stem ones. The stable ē stem maintained and was supplemented by ā and i stem words in addition. The most important morphologic change is the dismissal of system asymmetry (changing of double vocal endings into single vocal ones). Only plural inessives and illatives have not obeyed this tendency and remained their long forms, e.g. short forms dúlkes – dulkėse, į dulkes have also long alternatives dúlkese - dulkėse, dúlkesnα. The opposition between the inessive and the illative is protected. The dual of all stems almost disappeared. In the region of the northern Širvintai, the most unfavourable factor to it was syncretic singular and dual accusative, which occurred due to the phonetic development: ilti may mean both iltį, and dvi iltis.