Lietuvių kalbos būdvardžiai su priesaga -uo-

LTPriesaga *-uo- išsirutuliojo iš darybos galūnės *-u-/-eu-/-ou- tematizuotų formų. Tai, be kita ko, gražiai rodo seno žemaitiško žodžio tevas (-à) ‘laibas, plonas istorija. Jis, viena vertus, tiksliai atitinka la. tiêvs ‘laibas, plonas, siejasi su kornų tanow ‘plonas, laibas, švelnus, gr. τανα(ϝ)ός ‘ištįsęs, ilgas, plonas, o kita vertus, - su s. i. tanúḥ ‘plonas, gležnas, nereikšmingas, lo. tenuis ‘plonas, laibas, liesas, gr. τανύ-γλωσσος ‘ilgaliežuvis, s. bažn. sl. tьnъ-kъ ‘plonas. Veikiausiai jau vėlyvojoje ide. prokalbėje priesaga *-uo- funkcionavo kaip savarankiškas darybos afiksas, glaudžiai susijęs su priesagomis *-no-, *-to-, *-mo- ir pan. Ypač senas lie. gývas (-à) (paplitęs jau XVI a.), atitinkantis la. dzîvs, pr. gijwans (lebendigen) III 437, sl. *živъ, lo. vīvus, s.i. jīvá- ‘gyvas’ : ide. *guei-/guī-, plg. lie. gýti. Išvestinė priesaga -s-vas (-a) veikiausiai atsirado lietuvių kalbos dirvoje Su priesaga *-uo- nuo seno buvo daromi būdvardžiai ne tik iš veiksmažodžių, bet ir iš vardažodžių. Lietuvių kalboje vardažodžiais remiasi vediniai su išvestine priesaga -y-vas (-a). Seniausi yra veiksmažodiniai būdvardžiai su grynąja priesaga -vas (-a), išriedėjusia iš kamieno u / eu / ou. Tačiau lietuvių kalboje šis darybos tipas neproduktyvus. Kiek daugiau vedinių čia padaryta su išvestine priesaga -s-vas (-a), atsiradusia lietuvių kalbos dirvoje. Darybos paralelių kitose giminiškose kalbose turi ir lietuvių vardažodiniai būdvardžiai su -y-vas (-a). O priesagos -lyvas (-a), -(i)avas (-a) veikiausiai pasiskolintos iš slavų kalbų.Reikšminiai žodžiai: žodžių daryba; Būdvardžiai; Priesaga; word formation; Adverbs; Suffix.

ENThe suffix *-uo- was derived from the forms, thematized by formation ending *-u-/-eu-/-ou-, which is beautifully illustrated by the history of the old Samogitian word tevas (-à) ‘laibas, plonas, which, on one hand, perfectly corresponds to la. tiêvs ‘laibas, plonas, related to kornų tanow ‘plonas, laibas, švelnus, gr. τανα(ϝ)ός ‘ištįsęs, ilgas, plonas, and, on the other hand, - su s. i. tanúḥ ‘plonas, gležnas, nereikšmingas, lo. tenuis ‘plonas, laibas, liesas, gr. τανύ-γλωσσος ‘ilgaliežuvis, s. bažn. sl. tьnъ-kъ ‘plonas. It is likely that in the already late ide. parent tongue the suffix *-uo- functioned as a self-sufficient word formation affix, closely related with suffixes *-no-, *-to-, *-mo- etc.. The especially old lie. gývas (-à) (spread already in the 16th century), corresponding to the la. dzîvs, pr. gijwans (lebendigen) III 437, sl. *živъ, lo. vīvus, s.i. jīvá- ‘gyvas’ : ide. *guei-/guī-, plg. lie. gýti. The derivative suffix -s-vas (-a) most likely emerged in the Lithuanian language together with the suffix *-uo- since from the old times adjectives were formed not only from verbs but also from nouns. In the Lithuanian language names base derivatives with the suffix -y-vas (-a). The oldest are the verbal adjectives with the pure suffix -vas (-a), which was derived from the stem u / eu / ou. However in the Lithuanian language the said type of word formation is not productive. A certain bigger amount of derivatives is made with the suffix -s-vas (-a). The Lithuanian nominal adjectives with suffixes -y-vas (-a) also have word formation parallels with other related languages and the suffixes -lyvas (-a), -(i)avas (-a) were most likely borrowed from the Slavic languages.