Pamokslo ypatybės XVIII a. Mažojoje Lietuvoje : pietizmo ir švietimo idėjų įtaka

LTStraipsnyje aptariami svarbiausi pietistų paveikti pamokslo pokyčiai, santykiai tarp įvairių religinių bendruomenių ir rašytinis palikimas lietuvių kalba. Pateikiamos liuterono M. Lilienthalio, palaikiusio pietistus, ir kataliko T. Mietelskio lyginamosios pamokslų analizės. Pasirinkti tekstai yra būdingi aptariamojo laikotarpio pavyzdžiai, atspindintys esminius žanro problematikos ir retorinės raiškos polinkius. Autorė teigia, kad nagrinėjamuose pamoksluose, parašytuose skirtingomis istorinėmis aplinkybėmis, atsiskleidžia XVIII amžiaus vertybės bei siekiai, gyvenamojo laikotarpio refleksija. Pažymima, kad, nepaisant skirtybių, pamokslus jungia religinės, pilietinės darnos siekis, neužaštrinant konfesinių, politinių ir kalbinių klausimų. Teigiama, kad tai buvo ypač aktualu XVIII amžiaus kontekste, kai nuslopus religiniams vaidams, išryškėjo politinė nesantaika, o po trečiojo Respublikos padalijimo dalis buvusios valstybės perėjo Prūsijos žinion. Konstatuojama, kad pamoksluose akcentuojama atsakomybė už savo bei visuomenės gerovę, už istorijos raidą, kritikuojamos visuomenės negerovės ir stengiamasi nurodyti jų šaltinius. Pažymima, kad M. Lilienthalio pamoksle išlaikomas itin glaudus ryšys su Šv. Raštu, o T. Mietelskis daugiau dėmesio skiria realijoms, stengiasi jas racionaliai paaiškinti, nestokoja kritiškumo, atkreipdamas dėmesį į pakrikusią vidaus tvarką, susiskaidymą, interesų išsiskyrimą. Daroma išvada, kad problematikos ir raiškos požiūriu pastarasis pamokslas artimesnis šio žanro raštų LDK tradicijai.Reikšminiai žodžiai: Pietizmas; Mažoji Lietuva; Pamokslai; Pietism; Lithuania Minor; Sermons.

ENThe article discusses the major changes affected by the Pietist teaching, relations between various religious communities and the written heritage in the Lithuanian language. Comparative analyses of sermons by Lutheran M. Lilienthal who supported pietists and catholic T. Mietelskis are presented. The selected texts are characteristic examples of the period in question reflecting the key tendencies in the problematics of the genre and rhetoric expression. The author claims that the analysed sermons created under different historical circumstances reveal value and aspirations of the 18th century and the reflexion of that period. It is noted that in spite of all differences, the sermons are united by the aspiration for religious and civil sustainability without emphasising confessional, political and linguistic issues. It was especially relevant in the context of the 18th century, when, after religious rows were supressed, the political disagreement emerged, and after the third partition of the Republic part of the former state was annexed to Prussia. The author claims that the sermons highlight the responsibility for the welfare of oneself and society and for the development of history, as well as criticise social miseries and indicate their sources. The author also noted that sermons by M. Lilienthal are closely related to the Holy Script, whereas, T. Mietelskis pays a great of attention to realia, tries to explain it in a rational manner, pays attention to the disturbed internal order and separation of interests. The author concludes that the latter sermon is closer to the traditions of this genre of the GDL in terms of problem analysis and expression.