Ankstyvasis LDK krikščionėjimo laikotarpis, XIV a. pabaiga - XVI a vidurys

LTStraipsnyje aptariamas krikščionybės sklaida LDK trijose vyskupijose (Vilniaus, Lucko ir Žemaitijos) XIV a. pabaigoje – XVI a. viduryje. Visų pirma pristatomas bažnytinių institucijų steigimas – vyskupijų, vyskupų, kapitulų. Atskirai straipsnyje nagrinėjamas vyskupijų administravimas, suskirstymas į dekanatus, vyskupijų vizitavimas, trumpai aptariamos katedrų istorijos. Nemažai vietos skiriama parapinio tinklo formavimuisi, altarijų ir filijinių bažnyčių steigimui, ypač Vilniaus vyskupijoje, kuri buvo viena didžiausių savo teritorija Europoje. Katalikų Bažnyčios sėkmingą veiklą lėmė nemenkas gyventojų religingumas, skiriamos dosnios fundacijos. Jau XV a. žinomos statomos mūrinės parapinės ir vienuolijų bažnyčios. Tiesa, iki XVI a. vidurio vienuolynų steigimas buvo gana vangus. Nors pirmieji dvasininkai dažnai buvo atvykę iš svetur, jau XVI a. pradžioje neretai vietiniai jaunuoliai, gavę išsilavinimą, grįždavo į LDK. Pirmą kartą istoriografijoje aptariama šio laikotarpio liturgija ir Sakramentų teikimas. Nemažai dėmesio straipsnyje skirta ir kalbos funkcionavimui bažnytinėje praktikoje, populiarių šventųjų kultų aptarimui, mokyklų ir špitolių steigimui, o taip pat tikinčiųjų krikščioniškai kasdienybei – laidosenai, brolijoms ar piligrimystei aptarti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Krikščionybė.

ENThe article discusses the progress of Christianisation in three dioceses (Vilnius, Luckas and Žemaitija) of the Grand Duchy of Lithuania (GDL) from the end of the XIV c. to the middle of the XVI c.. It commences with a description of the establishment of ecclesiastical institutions – dioceses, bishops, religious orders. It deals with the administration of dioceses, their division into deaconates, episcopal visitation, the history of the cathedrals. Also covered in depth is the formation of parishes, presbyteries and filial parishes, especially in the Diocese of Vilnius, which was geographically one of the largest parishes in Europe. The success of the Lithuanian Catholic Church’s activities was due to the considerable religiosity of the inhabitants and the generosity of benefactors. As early as the XV c. solid churches of stone and brick were being constructed for parishes and religious orders. Admittedly, progress in establishing convents and monasteries was slow until the middle of the XVI c. At first religious personnel were recruited from abroad, but by the beginning of the XVI c. it was common for locally born religious novices to return to the GDL from abroad after receiving their education. For the first time in historiography, this article discusses the liturgy and sacraments of those times. The article deals at length with language issues in church practices, the cult of popular saints, the establishment of schools and shelters for the indigent, likewise everyday aspects of Christian life, such as funerals, brotherhoods and pilgrimages. [From the publication]

• Kaip šaukė, taip ir atsiliepė: XV a. lietuvių katalikų gyvenimas ir pagonybės liekanų mitas / S.C. Rowell. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos kraštovaizdis / sudarytoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2012. P. 295-320.
• Katalikų bažnyčios ir koplyčios Lietuvoje: statistinė analizė / Darius Liutikas. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis 2021, t. 44, p. 311-355.
• Kryžių kalnai Žemaitijoje XVI-XIX a : liaudies christianizacijos problema / Rita Regina Trimonienė. Menotyra. 2010, t. 17, Nr. 1, p. 37-50.
• XV a. vyskupų atlaidos raštai Vilniaus katedrai ir miestui: tekstas ir kontekstas / Stephen C. Rowell. Lietuvos pilys. 2008, 3 (2007), p. 94-104.