Mažosios Lietuvos elito identiteto problema : kultūrinis diskursas

LTModerniojoje istoriografijoje elito klausimai susilaukia vis didesnio dėmesio. Mažosios Lietuvos istoriniuose tyrinėjimuose elito problema beveik nesvarstoma, todėl, pasitelkus kultūros diskursą, straipsnyje siekiama akcentuoti tiek pačios problemos aktualumą, tiek esminius veiksnius, dariusius įtaką šio elito identiteto raidai. Dėmesys sutelkiamas į Prūsijos švietimo sistemą, ypač Tilžės ir Klaipėdos gimnazijų vaidmenį formuojantis Mažosios Lietuvos elitui. Aptariamosios temos kontekste nagrinėjami ir lietuvininkų pasaulėžiūros aspektai, susiję su šiai etninei grupei būdingomis nuostatomis švietimo klausimais, eksplikuojant surinkimininkų kategoriškai neigiamą požiūrį į išsilavinimą kaip tam tikrą barjerą formuojantis elitui. Mažosios Lietuvos elito ir prūsiškosios švietimo sistemos koreliacijos analizė rodo, jog mokyklos buvo svarbus veiksnys formuojantis lietuvininkų elito tipui, kuriam būdingas politinis amorfiškumas, kompromisinė laikysena, nuolatinio blaškymosi tarp tradicijos ir pragmatizmo sindromas. Ne mažiau reikšmingas, o gal net ir labai svarbus veiksnys, nulėmęs tokį Mažosios Lietuvos elito charakterį, buvo religija, liuteronų bažnyčios įtaka. Be abejo, būta ir kitų veiksnių, dariusių poveikį Mažosios Lietuvos inteligentijai. Šiuos veiksnius apibendrintai galėtume įvardinti kaip istorinių aplinkybių siūlomas galimybes, iš kurių ir rinkosi nedidelės etninės grupės interesams pasišovęs atstovauti elitas.Reikšminiai žodžiai: Elitas; Elitas, identitetas, Mazoji Lietuva; Kultūrinis tapatumas; Lituanistinis švietimas; Mažoji Lietuva; Cultural identity; Elite; Elite, Identity, Little Lithuania; Lithuania Minor; Lithuanian education.

ENIn modern historiography, issues of the elite receive increasingly more attention. The issue of the elite is nearly undealt in the historical research of Lithuania Minor, the article is therefore aimed at stressing the relevance of the problem and the key factors, which influenced the development of this elite’s identity, by means of cultural discourse. The focus is placed on the Prussian educational system, the role of Tilsit and Klaipėda gymnasiums in particular, in shaping the elite of Lithuania Minor. The aspects of the Prussian Lithuanians’ outlook with regard to the attitude of this ethnical group towards educational issues are analysed in the context of this topic by explaining an absolutely negative attitude of the members of the religious movement of Prussian Lithuanians (surinkimininkai) to education as a certain barrier to the development of the elite. The analysis of the correlation between the elite in Lithuania Minor and the Prussian educational system shows that schools were an important factor in the development of Prussian Lithuanians’ elite, characterised by political amorphousness, the position of compromise, the syndrome of constant flinging between the tradition and pragmatism. An equally important factor or even a very important factor, which shaped the elite’s character in Lithuania Minor was religion, the influence of Lutheran church. Certainly, other factors, which influenced intellectuals in Lithuania Minor, were present. These factors are generally called opportunities provided by historical circumstances, which were open to the elite, who decided to defend the interests of a small ethnical group.

• Sociologija / Sociology
• Edukologija / Education
• Istorija / History