Memellander

LTXX a. lietuvių istoriografijoje retai svarstyti Klaipėdos krašto gyventojų (klaipėdiškių/memelenderių), turėjusių dvigubą, panašų į elzasiečių, identitetą klausimai. Paprastai šioji grupė tapatinama su lietuviais, o klaipėdiškių identiteto reiškinys, jų politinė orientacija XX a. pirmoje pusėje aiškinami kaip aktyvios vokietinimo politikos bei lietuvių tautinės sąmonės silpnumo padariniai. Straipsnyje nagrinėjami klausimai: kaip Prūsijoje (Vokietijoje) gyvenę lietuviai, išlaikydami kalbą ir identiteto savarankiškumą, vykstant akultūracijai, perėmė vokiečių kultūros vertybes ir socialines konvencijas; kokie politiniai veiksniai formavo Prūsijos lietuvių identitetą ir kaip skirtingas Prūsijos (ir Klaipėdos krašto) lietuviškumas veikė Didžiosios Lietuvos lietuvių pažiūras. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mažoji Lietuva; Klaipėdiečių tapatumas; Vokiečių-lietuvių santykiai; Lithuania Minor; Memellander identity; German-Lithuanian relations.

ENIn Lithuanian historiography of the 20th century the issues of residents of Klaipėda area, who had double identity, the same as the residents of Alsace, were rarely discussed. The said group is usually identified with Lithuanians and the phenomenon of the identity of the residents of Klaipėda and their political orientation in the first half of the 20th century are explained as the consequences of the active Germanization policy and weakening of Lithuanian national consciousness. The article examines the following issues: how the Lithuanians, who resided in Prussia (Germany), while managing to retain their language and self-sufficiency of identity, took over the values and social conventions of the German culture; which political factors formed the identity of Prussian Lithuanians and how the different being Lithuanian of Prussia and Klaipėda area influenced the worldview of Lithuanians in the Lithuania Major.