Metaforinė raiška lietuvių laidotuvių raudose

LTStraipsnyje analizuojami lietuvių laidotuvių raudų tekstai, aptariamas vienas raudų poetikos aspektas - metaforinė raiška. Išskiriami trys raudų metaforinės raiškos grupės: 1) metaforiniai pakaitalai vartojami mirties leksikai pakeisti; nuosekliai keičiamos sąvokos 'mirtis', 'mirti' ir ne visai nuosekliai 'karstas', 'kapinės', 'kapas', 'laidoti'. Pastovieji metaforiniai pakaitalai turi sąsajų su mitologija, senuoju animistiniu pasaulėvaizdžiu, pomirtinio gyvenimo samprata; 2) suformulėjusios apozicijos sąlygiškai taip pat laikomos metaforiška raiška. Jos būdingos ne vien raudoms, bet mėgstamos ir dainose. Dalis šių apozicijų turi išblėsusį metaforiškumo pagrindą. Raudose dažnos ir paprastosios apozicijos, neturinčios metaforinio pagrindo, išreiškiančios raudotojos emocinį ryšį su velioniu; 3) tikrosios, originalios metaforos iškyla kaip emocinės raiškos viršūnė. Raudose mirusysis vertinamas tik teigiamai, todėl čia dažna vertinamoji metafora (brangiausio turto, brangakmenio). Raudose dar gyva metamorfozės (metaforos atmaina) idėja: žmogaus virsmas gyvūnu, augalu. Veikiausiai tai senojo pasaulėvaizdžio liekanos, mitologijos nuotrupos, raudoje funkcionuojančios kaip optimistinė mintis, jog mirusysis gyvens, tik kita forma - pražys žemuogėle ar sulapos liepele. Kai kurie raudų poetikos ypatumai leidžia išskirti raudas iš tautosakos kūrinių kaip savitą žanrą, turintį tik jam vienam būdingų raiškos priemonių, pavyzdžiui, metaforinių pakaitalų; kiti raudų poetikos bruožai (apozicijos, metaforos) patvirtina, jog raudos savo poetika iš visų tautosakos rūšių artimiausios dainuojamajai tautosakai.Reikšminiai žodžiai: Lietuvių laidotuvių raudos; Metafora; Poetika; Lithuanian burial laments; Metaphor; Poetics.

ENThe article analyzes Lithuanian funeral lament texts and discusses one aspect of laments’ poetics, i. e. their metaphorical expression. Three groups of metaphorical expression of laments are distinguished: 1) metaphorical substitutes, used for replacing death’s lexis; the consistently changed concepts “mirtis”, “mirti” and not consistently changed “karstas”, “kapinės”, “kapas”, “laidoti”. Consistent metaphorical substitutes have relations with mythology, old animistic worldview and the afterlife concept; 2) formulated appositions are also conditionally considered a metaphorical expression. They are characteristic of not only laments, but are also frequent in songs. A part of the said appositions have a jaded metaphorical basis. Simple appositions with no metaphorical basis, expressing the emotional relation between the weeper and the deceased are also frequent in laments; 3) the true original metaphors arise as the peak of emotional expression. In laments the deceased is viewed only positively therefore the appreciative metaphor (the most precious wealth, a precious stone) is also frequent. The idea of metamorphosis (a type of metaphor), i. e. the turning of a person into an animal or a plant is also still present in laments. It is most likely a relic of the old worldview and fragments of mythology, functioning in the lament as an optimistic thought that the deceased will continue living, only in another form – become a lime, etc.. Certain peculiarities of laments’ poetics provide the possibility to distinguish the laments out of other folklore creations as a peculiar genre with its characteristic means of expression, for instance, metaphorical substitutes; other poetical traits of laments (appositions and metaphors) evidence that laments, in terms of their poetics, are the closest to the cantabile folklore out of all the types of folklore.