Maila Talvio ir lietuvių tautinė kultūra

LTStraipsnyje aptariamas suomių rašytojos Mailos Talvio palikimas Lietuvos ir Suomijos kultūrinių ryšių istorijoje. Pirmojoje straipsnio dalyje nagrinėjama, kaip rašytoja pristato Lietuvą savo kūriniuose: juose atsispindi bendrieji kultūriniai-geografiniai dalykai. Autorės kūryboje galima rasti etnografinių detalių, kultūros ir visuomenės veikėjų paveikslų, buities vaizdų. Antroji straipsnio dalis skiriama autorės indėlio į tautosaką analizei. Analizuojami ir komentuojami autorės rašytiniai pastebėjimai apie tautosaką, liaudies dainas, taip pat kai kurių dainų vertimai. Platus dainų gyvavimo fonas, vaizdų komentarai bei tinkamas tekstų parinkimas ir vertimas patraukė suomių dėmesį ir žadino jų norą geriau pažinti Lietuvą bei jos kultūrą. Kita autorės darbo sritis - tautosakos rinkimas, kuris yra reikšmingas folkloristikos istorijai. Nagrinėjami šaltiniai, kuriuose išryškėja, kokiais būdais autorė rinko tautosaką, aptariami jai kilę sunkumai. Kai kurie užrašyti dainų ir pasakų tekstai neatitinka mokslinių tautosakos užrašymo reikalavimų, tačiau Mikkolų surinkta medžiaga yra vertingas XIX a. pabaigos užnemuniečių dvasinės kultūros reliktas. Svarbu tai, kad buvo užrašytos ir kai kurių dainų melodijos. Apibendrinant Maila Talvio bei jos vyro kalbininko Jooseppio Mikkolos darbo Lietuvoje analizę, galima išskirti du reikšmingiausius jų veiklos aspektus. Pirma, Maila Talvio supažindino Suomijos visuomenę su lietuvių liaudies dainomis, pateikė visapusišką Lietuvos vaizdas, o lietuvių kalba Helsinkio universitete tapo dėstomuoju dalyku. Antra, jos surinkta tautosaka yra reikšmingas dokumentas, užfiksavęs zanavykų ir dzūkų tautosakos faktus bei dainas ir jų vietą kaimo žmonių gyvenime.Reikšminiai žodžiai: Suomija (Finland); Kultūriniai ryšiai; Finland; Bonds of friendship.

ENThe article discusses the heritage of Finnish writer Maila Talvis in the history of cultural relationship between Lithuania and Finland. The first part of the article focuses on the way the author presents Lithuania; it discloses general cultural and geographic issues. The works of the author involve various ethnographic details, pictures of cultural and public leaders, and domestic scenes. The second part of the article is dedicated to the analysis of the authors' contribution into the folklore. It analyses and comments written notes of the author about the folklore, the folk songs, and the translations of some songs. The explicitly described background of songs, the comments of images, the proper selection of texts, and the translation caught the attention of Finns and encouraged them to better know Lithuania and its culture. The other area of interest of the author, collecting folklore, is significant to the history of the folkloristic. This paper analyses the sources that highlight the ways the author collected folklore and the difficulties she met on her way. Some recorded songs and fairy tales do not conform to the scientific requirements of recording folklore. However, the material collected by Mikkolas family is a valuable relict of spiritual culture of Užnemunė people of the 19th century. Recording the melodies of some songs is extremely important. Summarizing the analysis of works performed by Maila Talvio and her husband linguist Joosepp Mikkola in Lithuania, two the most significant aspects of their activities can be distinguished. First of all, Maila Talvio familiarized Finnish people with Lithuanian folk songs and presented the complete image of Lithuania; and Lithuanian language became the subject of Helsinki University. Secondly, the folklore she collected is a significant document that fixes the facts about zanavykai and dzūkai folklore, the songs, and their place in the life of village people.