Rizikos bei dvigubos rizikos visuomenės teorija ir jos taikymas sociologinei Lietuvos visuomenės raidos diagnostikai

LTStraipsnio tikslas – išnagrinėti rizikos visuomenės teorijos (Beck 1992) teiginius apie šiuolaikinės visuomenės raidos ypatumus bei skirtumus lyginant su „paprastosios modernybės“ (simple modernity) raidos etapu ir ištirti šios teorijos tinkamumą posovietinių visuomenių raidos sociologinei diagnostikai. Siekiant šio tikslo, straipsnyje taip pat gvildenama glaudžiai susijusi refleksyvios modernizacijos teorija (Beck, Giddens, Lash 1994). Šių teorijų perspektyvoje analizuojami šiandieninės Lietuvos visuomenės raidos bruožai. Nagrinėjami empiriniai atvejai bei jų sociologinė interpretacija patvirtina rizikos visuomenės teorijos teiginių pagrįstumą Lietuvoje vykstančių procesų atžvilgiu, tačiau kartu atskleidžia poreikį šią teoriją plėtoti. Viena iš svarbiausių tokios plėtotės sričių - didžiosios politikos bei subpolitikos struktūrinė įtaka visuomenės požiūriams, ekologinių bei kitokių grėsmių suvokimui ir atitinkamai elgsenai, priklausančiai nuo visuomenės į(si)bauginimo. Tarpusavyje persipynęs abejojimas tiek gerovės teisėto paskirstymo visuomenėje, tiek ir ekologinių grėsmių išvengimo institucine geba leidžia apibūdinti Lietuvos, kaip ir daugelio kitų šalių, visuomenę dabartiniu raidos laikotarpiu kaip dvigubos rizikos visuomenę. Tokioje visuomenėje branduolinio, ekologinio bei kitokio pobūdžio nesaugumo ir neapibrėžtumo pojūtis bei suvokimas persipina su dvejonėmis bei mąžtančiomis iliuzijomis dėl svarbiausių modernios visuomenės institucijų – rinkos, mokslo ir technologijos, valstybės demokratinių institucijų - gebėjimo spręsti kylančias naujo pobūdžio problemas. [Iš leidinio]

ENThis paper aims at diagnosing the current state and change of Lithuanian society from the perspective of a theory of risk-society (Beck, 1992) and reflexive modernization (Beck, Giddens, Lash, 1994). Paper illuminates a ‘double-risk’ character of Lithuanian society arguing that contemporary transitional and developing societies, e.g. Lithuanian, are turning into ‘risksocieties’ not after the urgent issues of social distribution of ‘goods’ are resolved, as the risk-society theory would suggest in the case of Western affluent societies. By contrast, a ‘double-risk’ society is characterised by mutual acuteness and inter-twined importance of both kinds of societal issues: creation and distribution of social welfare (‘goods’) as well as reduction and social distribution of risks (‘bads’). A double-risk society, similarly as a risk society is characterized by decreasing unquestionable faith in the modern institutions of science and technology, whereas a double risk-society is characterized by the painful and complex processes of transition from state-socialism that leads to disillusionment in other institutional pillars of modern society, namely the market economy and democratic governance. At the same time, a double-risk society encompasses and reflects most of the features pertaining to the risk-society – depleting social and geographical boundaries vis-a-vis societal exposure to the variety of risks (environmental, nuclear); increasing importance of sub-politics with its characteristic aspects -vested interests and manipulative capacity of certain professions to shape social perceptions of risk; and decreased societal faith in the capacity of modern institutions of science and technology to cope with the globalizing risks. [From the publication]