Asmens tautinio tapatumo tapsmas. : Sociopsichologinės šio proceso interpretacijos

LTStraipsnyje apžvelgiami vienos iš daugialypio asmens tapatumo sričių - tautinio tapatumo ypatumai: formavimasis, dinamika, svarba asmeniui, vieta vieningoje asmens tapatumo sistemoje. Tautinis tapatumas - tai sudėtingas, dinamiškas reiškinys, kurio formavimosi procesas prasideda ankstyvojoje vaikystėje ir vyksta nuolatos. Gyvenimo būvyje keičiantis socialiniam kontekstui, jis gali kisti. Asmens tautinio tapatumo prigimtis suprantama labai įvairiai. Ji atskleidžiama per daugybę prasmių: įsipareigojimus, prieraišumą, poreikius ir taip toliau. Tautinis tapatumas apibūdinamas ir kaip asmens priklausomybės tautinei bendrijai išgyvenimas, vadinamas "tautiniais sentimentais", "afektyviu įsitraukimu" ir panašiai. Subjektyviai konstruojamo tautinio tapatumo turinys priklauso nuo to, kaip asmuo išgyvena vidinį tautiškumo patyrimą, ar jis yra apmąstęs savo tautiškumo klausimą ir kiek yra įsipareigojęs tautai. Tautinis tapatumas pasižymi "latentiškumu" ir, dažnai tik esant tam tikroms aplinkybėms (kliūtims), iškyla jo svarba asmeniui. Kadangi pastaruoju metu tradicinis požiūris į tautiškumo objektyvumą keičiasi, prasiplečia naujomis, tautinės priklausomybės galimybių svarstymo, laisvo pasirinkimo, idėjomis, tai šiame straipsnyje aptariami asmens savęs priskyrimo tautinei bendrijai - sociopsichologiniai - fenomenai. Tautinio tapatumo konstruktas aiškinamas remiantis įsipareigojimų tautai ir alternatyvų dėl tautinio apsisprendimo tyrinėjimo kriterijais. [Iš leidinio]

ENThe aim of this article is to analyse important dimension of a personal identity, i.e. the nature of the national identity, its characteristic features and the socio-psychological issues of its' formation. National identity is a complex and dynamic phenomenon. The article contrasts a number of theoretical approaches - impact of childhood and socialization upon its' formation, possible shifts throughout the whole life; the "latent" character of national identity which is being publicly manifest only in specific historic circumstances of a person, his (her) family, country, etc. The process whereby a person's identity is shaped through his (her) identification vis-a-vis Significant Others is addressed in the paper as well. Other dimensions of national identity formation and meanings, e.g. commitment, attachment, needs, "national sentiments", "affective involvement", etc. are analysed and contrasted. For the research of national identity in Lithuania, paper argues and concludes, the concept of identity status as elaborated by J.Marcia. [From the publication]