Europietiškumo problema diskusijose apie lietuvišką nacionalinį identitetą

LTVakarų Europos akademiniame ir politiniame diskursuose europinio identiteto analizė dažniausiai siejama su ES politinio teisėtumo, nusakančio dalyvavimo demokratijos stygių, problema. Tuo tarpu Lietuvoje europinio identiteto problema dažniau diskutuojama pasitelkiant tautinės identifikacijos problematikos prizmę. Abiem atvejais itin pabrėžiama tautinio identiteto politinės ir kultūrinės reikšmės apmąstymo būtinybė kaip neišvengiama europėjimo ir globalėjimo procesų pasekmė. Pagrindinis dėmesys kreipiamas į paskutiniojo dešimtmečio diskusijas, jas analizuojant tarpukario ir pokario laikotarpiais plėtotų idėjų kontekste. Pirmojoje straipsnio dalyje pateikiama Vakarų Europoje vykstančių diskusijų, politinių programų ir viešosios nuomonės apklausų rezultatų analizė siekia suformuoti konceptualinį ir istorinį pagrindą tolesnei Lietuvos situacijos studijai. Pirmiausia apibrėžiamos pagrindinės sąvokos ir nustatomi kertiniai, problemiški intelektinių diskusijų taškai. Nubrėžus šią konceptualinę koordinačių ašį, pereinama prie viešosios nuomonės apklausų rezultatų analizės. Apklausų rezultatai analizuojami ir lyginami su intelektualų ir politikų įvardintomis aprašomosiomis ir normatyvinėmis vizijomis. Šitaip pamėginsiu patikrinti, kiek diskusijose ginamos identifikacijos versijos sutampa ar skiriasi nuo viešojoje nuomonėje funkcionuojančių sampratų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Europietiškas identitetas; Europietiškumas; Europos Sąjunga (European Union); Lietuvių nacionalinis identitetas; Nacionalinis identitetas; European Union; European identity; Europeanness; Lithuania; Lithuanian National Identity; National Identity.

ENThe analysis of European identity is usually associated with the issue of EU political legitimacy, determining lack of participatory democracy, in academic and political discourses held in Western Europe. Meanwhile, in Lithuania the issue of European identity is more often discussed from the perspective of the problems of national identification. In both cases, the necessity of considering the political and cultural meaning of national identity as an inevitable consequence of Europeanisation and globalisation processes is particularly stressed. The major focus is placed on the discussions in the 90s by analysing them in the context of ideas, developed in the inter-war and post-war periods. The first section of the article, which provides the analysis of the results of discussions, held in Western Europe, political programmes and public opinion surveys, is aimed at forming the conceptual and historical basis for further study of the situation in Lithuania. The main concepts are defined and the core, problematic points of intellectual discussions are identified first. Having drawn this conceptual axis of coordinates, it is moved onto the analysis of the results of public opinion surveys. The results of surveys are analysed and compared with descriptive and regulatory visions outlined by intellectuals and politicians. In this way, it is attempted to check to what extent the versions of identification, defended in the discussions, coincide with or differ from the conceptions prevalent in public opinion.