Amžinos "senamadiškos" vertybės šiuolaikiniame susitaikymo dialoge (Leonardo Gutausko "Šešėliai")

LTStraipsnyje nagrinėjamas Leonardo Gutausko romanas Šešėliai (2000), kuriame susitelkiama ties lietuvių ir rusų tautų santykių įtampos problema, ieškoma išsilaisvinimo iš kaltės būdų bei taikios koegzistencijos perspektyvos. Siužeto pagrindą sudaro dviejų simbolinių figūrų – nužudyto sovietinio karininko ir mirštančios jo žudiko – pokalbiai, diskurso įtampą palaiko nuolatinė opozicija sava vs svetima, kaip abiems tautoms bendras vertybinis pagrindas iškyla gamtos pasaulis ir Šventas raštas. Remdamasi antropologu Christopu von Fürer-Haimendorfu, straipsnio autorė bando rekonstruoti trijų moralinių – laisvės, tvarkos ir harmonijos – sistemų modelius, lemiančius kaltės-atgailos sampratas. Svetimumo poliui atstovauja Rusijos imperijos ir sovietų valdžios vertybinė sistema; nuo jos neatsiejama ir kazokų kultūrinė tradicija. Individualios atsakomybės etiką įkūnija krikščioniškas agrokultūrinis sociumas, kurio paradigminis modelis Gutausko romane yra Lietuvos sentikių (starrobriadcų) kaimas. Taisyklių modelio dominavimo pradžia siejama su bažnyčios skilimu ir pravoslavybės įsigalėjimu. Harmonijos moralinė sistema, siekianti sutaikyti kaltą ir nekaltą, yra tik siekiamybe - jos išraiška romane yra lietuvio statomas kryžius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Romanai, lietuvių.

ENThe article examines Leonardas Gutauskas novel “Shadows” (Šešėliai) (2000), which focuses on the problem of tension in Lithuanian-Russian relations, the author looks for ways of absolving guilt and finding a perspective for peaceful coexistence. At the core of the story there are conversations of two symbolic figures: a murdered Soviet officer and his dying murderer, the grip of narration is upheld by constant opposition between familiar and alien, world of nature and Holy Script resurface as a normative basis for both nations. On the basis of writings of anthropologist Christoph von Fürer-Haimendorf, the author of the article attempts to reconstruct three models of moral systems - freedom, order and harmony – determining conceptions of guilt-atonement. Alien pole is represented by moral system of the Russian empire and Soviet Government; very closely related to it is cultural tradition of Cossacks. The ethics of individual responsibility is embodied in a Christian, agro-cultural society, whose paradigmatic model in Gutauskas’ novel is a village of Lithuanian Old Believers (starrobriadcy). The rise of rule-based model is linked to schism in church and establishment of Russian Orthodox church. The moral system of harmony, which aims to brings peace to guilty and innocent ones, is only an aspiration – its expression in the novel is a cross being erected by a Lithuanian.