Oscar Lewis' culture of poverty : critique and further development

LTStraipsnyje aprašoma JAV antropologo Oscaro Lewiso „skurdo subkultūros” samprata, autoriaus pasiūlyta XX a. šeštojo dešimtmečio pabaigoje. Čia pateikiama ir šios sampratos kritika. Taip pat apžvelgiami „skurdo kultūrą” mėginę matuoti tyrimai. Skurde gyvenančių žmonių elgesį traktuojant kaip prisitaikymą gyventi ilgalaikio skurdo sąlygomis, skurdo ir skurdo poveikio tyrimuose siūloma pasitelkti atitinkamus metodus. Marksistinių pažiūrų Lewisas „skurdo kultūrą” nusakė kaip neturtingiausių sluoksnių prisitaikymą gyventi kapitalizmo sąlygomis, kai susiformuoja būdingi „skurdo kultūros” bruožai ir gyvenimo stilius. Visa tai yra perduodama iš kartos į kartą. Tam tikru laikotarpiu „skurdo kultūros” termino, sukėlusio karštas diskusijas dėl pačios kultūros sampratos, atsisakė dauguma mokslininkų dėl abstraktumo, numanomo skurstančiųjų kaltinimo bei nepakankamo teorinio pagrindimo. Tačiau terminas paplito, jį perėmė politikai ir plačioji visuomenė. Dauguma straipsnyje nagrinėjamų tyrimų „skurdo kultūrą” matavo tik kaip nuostatas bei vertybes ir taip prasilenkė su materialistiniu Lewis˙o „skurdo kultūros” traktavimu. Tyrėjų išvados dviprasmės, tiek dėl „skurdo kultūros” apibrėžimo miglotumo, tiek dėl naudojamų tyrimo metodų. Aiškesnis prisitaikymo gyventi skurde nagrinėjimo būdas, ypač kalbant apie skurdą kaip konsensą, galėtų būti „idealistinis” kultūros kaip konsenso modelis, nes jis atskiria žmonių mąstymą nuo bruožų, elgesio ar gyvenimo būdo. Tačiau besidomintiems skurdo klausimu tektų šį metodą derinti su kitais, išgaunančiais „materialesnius” kintamuosius dydžius (jei būtų norima plačiau suprasti ir paaiškinti skurdo įtaką). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Oscar Lewis; Skurdas; Skurdo kultūra; Skurdo kultūros bruožai; Skurdo kultūros kritika; Critiques of poverty culture; Culture of poverty; Culture of poverty options; Oscar Lewis; Poverty.

ENIn this article the concept of the culture of poverty as defined by Oscar Lewis, and its critique was reviewed, and methodologies for exploring adaptation to poverty suggested. Lewis described the culture of poverty as a way of life, clusters of traits of some of poor people, that develop as an adaptation to living in poverty in a capitalist society, and from then are passed through generations. Lewis came to this idea from his Marxist background. The wording of the concept, however, was not very successful, as reflected by the number of misunderstandings and criticisms. Some of them, though, rise from a different understanding of culture. The theory behind the Lewis’ concept was not developed well. The concept soon gained popularity among politicians and wider audience, but was largely discarded in the intellectual circles. The researchers, who tried to check the culture of poverty hypotheses, also came to ambiguous conclusions. It was partly due to the vagueness of the definition of the concept, and partly because of the research methods used. The idealistic model of culture as consensus, because of the separation of "what is in the mind" vs. traits, behaviors, way of life etc., could be a clearer way to understand and analyze some of the poverty issues, especially when poverty is defined by consensus. However, for those interested in the issue of poverty, it would require a connection with other, more "materialist" variables in order to understand and explain the issue more fully: the idea of adaptation to the longterm deprivations can help to understand the behavior of people living in poverty better. [From the publication]