Socialinis kapitalas : nuo mokslinių tyrimo perspektyvų prie empirinių pastebėjimų. Gero valdymo klausimas

LTSocialinis kapitalas – sąvoka, plačiai ir įvairiai vartojama šiandienos socialiniuose moksluose. Į mokslo terminiją ją įtraukė prancūzų filosofas ir sociologas Pierre'as Bourdieu, o ypač išpopuliarino amerikiečių politologas Robertas Putnamas. Šių mokslininkų taikomi analizės vienetai, keliami klausimai ir daromos išvados yra tiesiog radikaliai skirtingos. Ir nors iš jų studijų išplaukiančios rekomendacijos nėra tarp savęs nesuderinamos, – jos papildo ir sustiprina viena kitą, – vis dėlto jos apima skirtingus prioritetus, priskiria nevienodą svarbą įvairiems socialinio gyvenimo reiškiniams. Tekste pristatomos abi teorijos ir jų pagrindu interpretuojami tyrimo “Kauno socialinis kapitalas” duomenys (2003). Išryškinama, kad nėra didelės tikimybės, jog socialinis kapitalas, aptinkamas dalyvavimo visuomeninėje veikloje ir nevyriausybinėse organizacijose dėka, gali kokiu nors reikšmingu ir automatišku (stebuklingu) būdu – nesikeičiant galios santykiams ir nedidėjant bendrai daugumos gyventojų materialinei gerovei – didinti pilietiškumą ar bendruomenės raidą. Aktyvus ir atsakingas vietos valdžios (savivaldos) vaidmuo yra vienas iš svertų, kurie gali paspartinti ir pagerinti pilietinės visuomenės (nevyriausybinių organizacijų) raidą. Sociologinis tyrimas rodo, kad socialinis kapitalas konstruktyviai turėtų būti suvokiamas kaip priklausomas kintamasis dydis, kurį gali teigiamai veikti “geras valdymas”. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bendruomenė; Nevyriausybinės organizacijos; Pasitikėjimas; Pilietiškumas; Socialinis kapitalals; Socialinis kapitalas; Vietos valdžia; Citizenship; Community; Local authorities; Non-governmental organizations; Social capital; Trust.

ENSocial capital is a term, which is widely used in social sciences today. The concept has been coined by the French philosopher and sociologist Pierre Bourdieu and popularized by the American political scientist Robert Putnam. However, the two authors talk of rather different phenomena while using the same term; they assign different importance (cause-effect) to different components and events of the social life; they draw rather dissimilar recommendations concerning actions of the public authorities and individuals. In this text the two theories are outlined, then some data from the survey "Social capital in Kaunas and Kaunas region" conducted in spring 2003 are presented and interpreted. The interpretation does not allow much hope that the social capital understood as participation in social activities and voluntary organizations might in some automatic (miraculous) way – without changing power relations and increasing material well-being of the majority of social groups – lead to enhanced citizenship and community development. Active and responsible role of the municipalities (local authorities) might be one of the actual leverages to encourage and improve development of civil society (non-governmental organizations). Sociological research shows that the social capital in a constructive way shall be understood as dependent variable, which might be positively influenced (affected) by the "good" governance. [From the publication]