Lietuvos rusų paremijos (nauji J. Kolesnikovo užrašymai)

LTJelizaveta Ivanovna Kolesnikova beveik visą laiką gyveno Zarasų rajono Salako miestelyje, savo protėvių gimtinėje. Niekieno neskatinta nuo pat jaunystės ji užrašinėjo giminių ir kaimynų ir jos pačios prisimenamas bei atliekamas dainas, častuškas, pasakas, mįsles. Tačiau labiausiai ją domino patarlės. Iki susitikimo su profesionalais folkloristais (1976 m.) jos namų archyve buvo daugiau kaip 2700 patarlių, priežodžių, frazeologizmų; dabar jų daugiau nei 35 000 vienetų. Ši maždaug 300 tekstų publikacija papildo knygą "Lietuvos rusų patarlės", kuri buvo paskelbta 1992 m. Vilniuje. Mokytis Kolesnikovai teko mažai: ji baigė tris lietuviškos mokyklos klases, o slavų rašto išmoko savarankiškai. Todėl jos užrašytuose tekstuose atsispindi autentiškos senovinės valstiečių buities realijos, vietinės rusų kalbos tarmės bei savito sentikių mentaliteto ypatumai. Gana daug tekstų, perimtų iš lietuvių, lenkų, vietinių žydų; kartais juose naudojami skirtingų kalbų žodžiai («Братка Афанас, рагана у нас»; «Тринк бир, пока ир» [Gerk alų, kol yra] ir kt.). Ypač įdomūs folkloristų iš Kolesnikovos užrašyti paremijų aiškinimai. Ji aiškino pasenusių ar tarmės žodžių reikšmes, siūlė perkeltinių reikšmių interpretacijas, pateikdavo panašių ar priešingų reikšmių patarlių, prisimindavo panašaus turinio tikėjimus, padavimus, liaudies anekdotus, komiškus pasakojimus. Spausdinti šaltiniai ir dabartinė kultūra ją veikė menkai - ik kelias dešimtis individų sukurtų aforizmų medžiagos rinkėja sužinojo iš atvykusių iš Leningrado poilsiautojų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tautinės mažumos; Rusai; Smulkioji tautosaka; Ethnic minorities; Russians.

ENAlmost all time, Jelizaveta Ivanovna Kolesnikova lived in Salakas town, the native town of her ancestors. From the very youth she recorded songs, častuškas, fairy tales, and riddles remembered by herself and her neighbours. However, she was mostly interested in proverbs. Before meeting the professional folklorists (1976), she accumulated more than 2700 proverbs, sayings, and phraseologisms in her domestic archive; now it contains more than 35000 units. This publication, consisting of appr. 300 texts, supplements the book “The Proverbs of Lithuanian Russians” which was published in Vilnius in 1992. Kolesnikova studied little: she finished three classes of Lithuanian school and learnt Slavonic writing independently. Therefore her texts disclose authentic realities of an old peasant household, reflect local Russian dialects, and point out particularities of a unique orthodox mentality. Quite a lot of texts were taken over from Lithuanians, Poles, and local Jews, thus they involve words of other languages («Братка Афанас, рагана у нас»; «Тринк бир, пока ир» [Drink beer while it lasts], and etc.). Explanations of paroimias recorded by folklorist from Kolesnikova are especially interesting. She explained the meanings of archaic or vernacular words; suggested interpretations of figurative expressions; delivered proverbs with the similar or the opposite meaning; and remembered beliefs, legends, folk jokes, and comic stories with the similar content. Printed sources and contemporary culture had little effect on her; few tenths of aphorisms created by the individuals were known by her from tourists who came from Leningrad.