Našlaičiai ir mirties tema lietuvių bei latvių dainose

LTIki XIX a. pabaigos lietuvių ir latvių dainuojamosios tradicijos tyrimams įtaką darė romantinė baltų vienybės idėja. Šio laikotarpio straipsniuose buvo visiškai nepagrįstų teiginių, pavyzdžiui, K. Kundzinio (1850 - 1937) nuomone, istorinės dainos, šlovinančios kunigaikščius, Latvijoje išnyko, bet dar gyvuoja Lietuvoje. Tik XIX a. Jekabas Lautenbachas, sistemiškai palyginęs gausybę lietuviškų (6 000) ir latviškų (18 000) tekstų, atskleidė abiejų tradicijų bendrumą ir senumą. XX a. lyginamąsias studijas tęsė Aukustas Robertas Niemis, Marta Uozuola, Saulė Matulevičienė. Atskirus žanrus, motyvus ir poetinius įvaizdžius yra tyrę: Kostas Korsakas Radžvilas, Pėteris Šmitas, Vanda Barauskienė, Pranė Jokimaitienė ir Rita Dryzulė. Pastarųjų, kurie domėjosi našlaičių vestuvių dainomis, tyrinėjimų rezultatai, paskatino straipsnio autorę iš naujo pažvelgti į poetinį našlaičių įvaizdį ir mirties temą, kuri artimai susijusi su šiuo subjektu. Iki šiol paplitusi našlaičių įvaizdžio tiesioginė, socialinė motyvacija atrodė nepakankama aprašyti įvaizdžio variacijas latvių ir lietuvių vedybų ciklo dainose. Tekstams būdinga apeigų inspiruota ir perkeltinė žodžio "našlaitis" vartosena. Vestuviniame kontekste našlaičių įvaizdis tam tikrais atvejais įgyja apeiginę motyvaciją. Panašią transformaciją patiria ir mirties temos raiška. Tyrinėdami vedybų ciklo dainas mokslininkai susiduria su metaforiška mirties - kaip tam tikros ribos tarp skirtingų žmogaus egzistencijos kokybių - raiška.Reikšminiai žodžiai: Našlaičiai; Mirtis; Dainos; Lietuviai; Latviai; Orphans; Death; Songs; Lithuanians; Latvians.

ENUntil the end of the 19th century the research in terms of Lithuanian-Latvian folklore relation was inspired by the romanticized idea of the unity of the Baltic nations. The articles of that period contained a number of absolutely unfounded statements, like the one maintained by K. Kundzinš (1850-1937), which claimed that the historic songs glorifying the dukes had disappeared in Latvia but were present in Lithuania. Only in the 19th century and thanks to the systematic comparison of a great number of Lithuanian (6 000) and Latvian (18 000) texts did Jekabs Lautenbahs reveal the uniformity and long standing of both traditions. In the 20, h century comparative studies were pursued by Aukusti Robert Niemi, Mirta Ozola and Saulė Matulevičienė. Separate genres, motifs and images were researched by Kostas Korsakas Radžvilas, Peteris Šmits, Vanda Barauskienė, Pranė Jokimaitienė and Rita Drlzulė. The investigation results made by the latter, who studied the wedding songs of orphans, fostered the author of this article to newly approach the image of orphans and the theme of death closely related to this subject. Ever since predominant social motivation of the orphan image seemed insufficient in order to describe the image variations in both Latvian and Lithuanian wedding cycle songs. The texts contain a usage of the figurative meaning of the word 'orphan'. So do the symbols of death. While in the process of research of the wedding cycle songs, scientists face the metaphoric expression of death as a certain boundary between different qualities of human existence. [From the publication]