Lietuvių melų pasaka "Šarkų bažnyčia" (AT 1932) ir jos rusiškos paralelės

LTStraipsnyje analizuojama melų pasaka "Šarkų bažnyčia" (AT 1932), jos lietuviški variantai lyginami su rusiškaisiais atitikmenimis. Lyginamoji analizė parodė, kad lietuviškuosiuose variantuose gana aiškiai matyti, jog kūrinys anksčiau yra buvęs oracija ir tik vėliau perėjo į vaikų folkloro repertuarą. Tuo tarpu rusiškieji variantai traktuojami tik kaip vaikų pasilinksminimui skirti kūriniai. Kadangi pasakoje vaizduojama bažnyčia, tai kūrinio atsiradimą būtų galima sieti su krikščioniškąja kultūra. Tačiau straipsnio autorė daro prielaidą, jog ši pasaka turi gilesnes šaknis. Ji išskiria du pasaulėžiūrinius sluoksnius: ikikrikščioniškąjį ir krikščioniškąjį. Ikikrikščioniškajai pasaulėžiūrai atstovauja anapusinio pasaulio, lokalizuojamo ant kalno, vaizdinys. Toks vaizdavimo būdas gana plačiai aptinkamas lietuviškuose variantuose ir labai nedidelėje rusiškų variantų dalyje. Krikščioniškoji pasaulėžiūra atsispindi pasakoje vaizduojamoje aplinkoje, kuri labai primena krikščioniškąjį rojų (bažnyčia lokalizuojama danguje, herojų angelai ten nuveža ratais). Kūrinys įgyja parodijos bruožų: kunigo / popo veiksmai pateikiami komiškai, kartais net labai užgauliai (bažnyčios tarnas mušamas, suvalgomas). Toks vaizdavimas būdingesnis rusiškiesiems pasakos variantams. Remdamasi analizės rezultatais, straipsnio autorė daro išvadą, kad lietuviškuosiuose variantuose ryškiau atsispindi archajinė pasaulėžiūra, o rusiškieji variantai yra paveikti krikščionybės įtakos.Reikšminiai žodžiai: Melų pasaka; Lietuvių; Rusų; Tale of lies; Lithuanian; Russian.

ENThe article analyzes the lies tale "Šarkų Bažnyčia" (“The Magpies’ Church”) (AT 1932), its Lithuanian versions are compared to their Russian counterparts. The comparative analysis has shown that the Lithuanian versions clearly evidence that the tale previously was an oration and afterwards passed into the children’s folklore repertoire, while the Russian versions are treated as tales, intended for entertainment of children. Since the tale depicts a church, the emergence of the tale can be related with the Christian culture. However the author of the article makes an assumption that the tale has deeper roots and distinguishes two layers of worldview: the pre-Christian and Christian. The image of the Other World, located on the mountain, represents the pre-Christian worldview. Such way of imaging is quite widely found in Lithuanian versions and in a very small part of the Russian versions. The Christian worldview is reflected in the environment, depicted in the tale, which is very similar to the Christian paradise (the church is located in the sky, the angels bring the hero there by wheels). The tale acquires certain traits of a parody: the actions of the priest are shown in a comic manner, sometimes even especially offensively (the servant of the church is beaten or eaten). Such imagery is more characteristic of the Russian versions of the tale. Referring to the results of the analysis, the author of the article comes up to the conclusion that the Lithuanian versions better reflect the archaic worldview and the Russian versions are influenced by Christianity.