Padavimai apie akmenis mokus ir jų analogijos

LTIš ypatingų akmenų, su kuriais siejami padavimai bei tikėjimai, bene daugiausia neaiškumų sukelia tie, kurie vadinami mokais. Šiame straipsnyje tyrinėjama, ar mokais vadinami akmenys iš tikrųjų skiriasi nuo kitaip vadinamų ypatingų akmenų, ir mėginama bent hipotetiškai paaiškinti padavimų apie mokus sąsajas su senovine tokių akmenų paskirtimi bei vardo "mokas" kilmę. Šiuo tikslu minėtos tematikos padavimai lyginami su lietuvių ir kitų tautų giminingos semantikos kūriniais ir vertinami senovinių kulto objektų, papročių bei tikėjimų kontekste. Mokai padavimuose laikomi gyvų akmenų šeima. Teigiama, kad akmenys plaukę į kitą upės ar ežero krantą; Mokienė nuskendusi, o Mokas su vienu ar dviem sūnumis išplaukęs. Visuose šio padavimo variantuose pastoviai kartojama, kad akmenys plaukę ir kad nuskendusi žmona. Esminis nedidelėje teritorijoje ir net tuo pačiu metu užfiksuotų aiškinimų varijavimas leidžia manyti, kad jie gali būti palyginti vėlyvi. Tuo tarpu vieno elemento (žmonos skendimo) stabilumas rodo, kad jis galėjo būti skirtingų siužetų kūrimo pamatu. Šių trijų akmenų grupė galėjo būti erotiniu simboliu, turėjusiu įtakos žmonių sveikatai ir vaisingumui. Tai liudija su mokais siejami tikėjimai ir juokavimai. Moterų veiksmuose ir moko entomologijoje iš "mokyti" esama ypatingo akmens sąsajų su vaisingumu. Analogiškos paskirties objektas, kurio pavadinimas panašus į žodį "mokas", yra slavų deivė Mokoš. Straipsnio autorė kelia hipotezę, kad kultinės paskirties akmenų ir deivės Mokoš stabo paskirtis buvo analogiška, o pavadinimas "mokas" - sulietuvintas senovės slavų moterų dievybės Mokoš vardas.Reikšminiai žodžiai: Akmuo mokas; Lietuvių folkloras; Padavimai; Moterų dievybė; Stone named Mokas; Lithuanian folklore; Legends; Female deity.

ENOut of the special stones, with which different stories and beliefs are related, the ones called “mokas” raise most ambiguity. The article examines whether the stones, called “mokas” are actually different from other special stones and attempts to hypothetically explain the relations between the stories about “mokas” and the old purpose of such stones as well as the origins of the name “mokas”. For this purpose the stories on the subject are compared with the creations of similar semantics by Lithuanians and other nations and evaluated in the context of ancient cult objects, traditions and beliefs. In the stories “Mokas” are held a family of actually alive stones. It is told that the stones swam to another shore of a river or a lake, and Mokienė (Mrs. Mokas) drowned and Mr. Mokas with one or two sons survived. In all the versions of the story it is told that the stones swam and the wife drowned. The essential variations of the explanations, registered on the small territory at the same time gives reasons to believe that they can be relatively late, while the stability of one element (the drowning of the wife) shows that it could have been the basis for development of different storylines. The group of three stones could have been an erotic symbol with an influence on people’s health and fertility, which is evidenced by the beliefs and jokes, related with “mokas”. In terms of women’s actions and the etymology of “mokas” as related to the word “mokyti” (“teach”) there are special relation between the stone and fertility. An object of analogical; purpose, the name of which is similar to the word "mokas" is the Slavic goddess Mokosh. The author of the article raises the hypothesis that the purpose of the said cult stones and the goddess Mokosh was analogical and the name "mokas" is the name of the ancient Slavic goddess Mokosh, turned into Lithuanian.