Dainų vardo klausimu

LTLiaudies daina - šiandien dažniausiai vartojamas tautosakinės dainos vardas. Tačiau šis terminas mūsų folkloristikoje turi ilgą įsitvirtinimo istoriją. Šio straipsnio tikslas - atkreipti dėmesį į dainų vardų įvairovę, gyvavusią XIX a. ir XX a. pirmojoje pusėje. Analizuojama, kaip ir kada nusistovėjo liaudies dainos terminas, kada žmonių, žemaičių, lietuvių, tautos etc. daina tapo liaudies daina. Taip pat aiškinamasi, kokiais vardais dainą vadino lietuvių folkloro rinkėjai ir tyrinėtojai. Aptariama ir pačių terminų semantika. Trumpai apžvelgiama, ką skirtingiems autoriams reiškė dainos pavadinimas, kuo jis buvo pakeičiamas, kokius objekto požymius nurodė. Atkreipiamas dėmesys ir į termino pažyminių prasmės pakitimus. Pažymima, kad dainos terminas perimtas iš žodinės tradicijos, o įvairūs pažyminiai, kurie buvo derinami prie šio žodžio, greičiausiai buvo sugalvoti, įtvirtinti ir vartojami ne pateikėjų, o rinkėjų, folkloro tyrinėtojų. XIX a. dainas dažniausiai vadindavo pagal regioninę ar tautinę jų priklausomybę, o broliai Juškos - dar ir pagal funkciją. Maždaug nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio terminas "liaudies daina" vis dažniau aptinkamas tautosakininkų, literatų bei istorikų tekstuose. XX a. antrojoje pusėje šis terminas tampa absoliučiai vyraujantis. Terminai "tautos daina", "lietuvių daina", "žmonių daina" išstumiami iš vartosenos, kartu su jais primirštas ir vėlyvasis folkloras. Šiuo laikotarpiu buvo susitelkta tik prie senojo folkloro, liaudies dainomis laikytos senosios tradicinės tautosakinės dainos.Reikšminiai žodžiai: Liaudies dainos; Dainų vardai; Folk songs; Name of songs.

ENThe article surveys the history of the term of folk songs (Lithuanian liaudies dainos). In approximately the 1930s, traditional Lithuanian songs received the title of folk songs. In the second half of the 19th century and the beginning of the 20th century folk song collectors and publishers used to give different names to songs, e.g. a song of Samogitians, a song of people and etc. A semantic variety of song names reflects a unique cultural medium, which had fostered the development of Lithuanian folklore science. Both the rage of titles and the characteristics of the term development reveal themselves not only in the early studies of Lithuanian folklorists but also in the titles of published collections of songs and their forewords. With an aim to establish all these ideas, the article attempts to overview a great many of song collections, published at different times and hardly ever known before. [From the publication]