LTStraipsnyje nagrinėjama tradicinio liaudies pasaulėvaizdžio formavimasis, struktūra, pagrindiniai bruožai (antropocentriškumas, sakralumas) ir funkcijos (interpretacinė ir reguliacinė). Meninis patarlių pasaulėvaizdis yra tradicinio liaudies pasaulėvaizdžio dalis. Daugeliu atvejų atitikdamas tradicinę folkloro koncepciją, jis turi ir savitų bruožų, tokių kaip buitiškumas, fragmentiškumas ir idėjinis prieštaringumas. Patarlių pasaulėvaizdžiui sakralumas nebūdingas, jis yra pabrėžtinai buitinio pobūdžio. Į tikrovę žvelgiama iš pragmatinio taško, vertinama tai, kas realu, kas padeda apsiginti nuo bado ir šalčio, kas ne kartą valstiečio praktiškai patikrinta. Aukštesnių idealų net nemėginama siekti. Atitinkamai ir patarlių leksika yra nenudailinta, šiurkšti, kuo glaudžiausiai susijusi su šnekamąja kalba. Kitas specifinis patarlių pasaulėvaizdžio bruožas - fragmentiškumas. Patirtis ir išmintis čia kaupiama po krislelį; nelieka nepastebėtas joks žmogaus dėmesį patraukęs reiškinys, daiktas, situacija. Fragmentiškumas lemia idėjinį patarlių pasaulėvaizdžio prieštaringumą. Pats gyvenimas yra kupinas prieštaravimų, ir tai atsispindi patarlėse. Prieštaringos jos gali atrodyti rinkinyje, bet natūrali jų egzistavimo aplinka - gyvoji kalba, todėl ir tikrąją reikšmę joms suteikia konkretus socialinis kontekstas.Reikšminiai žodžiai: Patarlės; Pasaulėvaizdis; Liaudis; Proverbs; world-view; Folk.
ENThe article discusses the formation, structure, main features (antropocentricity, sacrality) and functions (interpretational and regulatory) of traditional folk world concept It is assumed that an artistic world idea of proverbs also makes up its organic part. Matching in most cases the traditional folk world concept, it still reveals certain peculiar features, those of commonplaceness, fragmentariness, ideological discrepancy being among the most common. [From the publication]