Folklorinės ir literatūrinės pasakų sąsajos (Juliaus Kaupo pasakų pagrindu)

LTStraipsnyje gilinamasi į literatūrinamą folklorą, t.y., bandoma atskleisti lietuvių literatūrinės pasakos genezę, palyginti folklorines (liaudies) ir literatūrines pasakas, jų poetiką, kūrimo principus. Šiuo aspektu analizuojama ir neoromantiko Juliaus Kaupo literatūrinės pasakos. J. Kaupas, kurdamas literatūrines pasakas, gerokai nutolo nuo folklorinės pasakos tradicijos. Jo išmonė, originalus tautosakos panaudojimas persveria klasikinį pasakų vaizdavimo būdą. Pradedant jau tuo, kad Kaupo pasakos dažnai peržengia įprasto literatūrinės pasakos žanro ribas. Neaišku, ar tai fantastinė apysaka, ar novelė. Kūriniuose yra susilydžiusi tautosakinė tradicija su originaliai, poetiškai perteikta realybe. Pasakų veiksmas vyksta Kaune, todėl J. Kaupas pelnytai laikomas urbanistinės pasakos pradininku lietuvių literatūroje. Kurdamas literatūrines pasakas, J. Kaupas transformuoja realybę, iškelia esmines žmogaus egzistencijos problemas, amžiną žmogiškųjų vertybių ilgesį. Jo pasakos ne visada baigiasi laimingai: būtis kupina netikėtumų, paradoksų, todėl neįmanoma iš anksto numatyti įvykių eigą ("Pasaka apie arlekino meilę ir apie burtininką be vardo", "Šokoladinio kareiviuko širdis"). Pasitelkęs folklorinės lietuvių pasakos meninio vaizdo struktūrą, motyvus, personažus, laiką, Julius Kaupas savo pasakoms suteikė originalų lietuviškumo atspalvį, savitumo žymę.Reikšminiai žodžiai: Julius Kaupas; Pasakos; Julius Kaupas; Folk tales.

ENThe article attempts to reveal the sources of a literary folk tale, to discuss its similarities with a folklore counterpart. In these aspects Julius Kaupas' collection of literary folk tales "Daktaras Kripštukas pragare", 1948 (Doctor Kripštukas in the Hell), is analyzed. As a special feature, a unique harmony of the writer's imagination and folklore tales' poetics is also revealed. [From the publication]