Kultūrinis žydų įvaizdis Lietuvoje ir tautininkų ideologija
LTXXamžiuje nepriklausomybę iškovojusi lietuvių tauta susidūrė su istorine tautinių mažumų nacionalinės integracijos problema. Iki 1926 m. perversmo šios problemos sprendimo strategija grįsta 1922 m. Konstitucijoje apibrėžta Lietuvos Tautos kategorija. Perversmo būdu ketvirtajame dešimtmetyje įsitvirtinę tautininkai kūrė savo strategiją. Jos taikymas smarkiai palietė gausiausią Lietuvos tautinę mažumą - žydus. Tautininkai, besivadovaudami etninio nacionalizmo bei pilietiškumo (paneigiančio Lietuvos Tautos sąvoką) sampratomis, nubrėžė kultūrinio šios mažumos tautinės tapatybės raiškos ribas. Esminis kriterijus-žydų mažumos kultūrinio lojalumo idėja. Ši mažuma buvo padalyta j savus ir svetimus, o tai ketvirtojo dešimtmečio Lietuvoje ženklino galutinį visuotinės lygybės principo atsisakymą bei komunitarinių tendencijų stiprėjimą. Šių tendencijų įsigalėjimas ir sudarė esmines kultūrinės žydų tapatybės charakteristikų motyvacijas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: žydai; Tautininkai; Nacionalizmas; Jews; Nationalism; Nationalist party.
ENIn the 20th century the Lithuanian nation, upon regaining its independence, faced the historical problem of national integration of national minorities. Before the coup of 1926 the strategy of resolution of the problem was based by the category of the Lithuanian Nation, defined in the Constitution of 1922. The nationalists, who entrenched in power in the thirties by way of coup developed their own strategy, the application of which has a major effect on the most plentiful national minority of Lithuania, i. e. Jews. The nationalists, observing the concepts of ethnic nationalism and citizenship (denying the concept of the Lithuanian Nation), defined the limits for cultural expression of the national identity of the said minority. The essential criterion was idea of cultural loyalty of the Jewish minority, which was divided into the own and alien. Such situation in the Lithuania of the thirties meant the final refusal of the principle of universal equality and strengthening of the communitary trends, which created the essential motivations for characteristics of the cultural identity of the Jews.
- Antanas Smetona ir jo laikai / Liudas Truska. Vilnius : Valstybinis leidybos centras, 1996. 411 p.
- Kitataučių adaptacijos lietuvių mokyklose sociokultūrinės determinacijos analizė : (Trakų rajono atvejis) / Emilija Lavrinovič, Romualdas Grigas. Šiuolaikinė mokykla sociologų objektyve / sudarytojai Valdas Pruskus, Romualdas Grigas. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006. P. 206-248.
- Lietuvos žydų kelias : nuo XIV amžiaus iki XXI a. pradžios / Solomonas Atamukas. Vilnius : Alma littera, 2007. 535, [1] p.
