Negatyvumas Lietuvos prezidento rinkimų kampanijose; mobilizuoja ar demobilizuoja rinkėjus?

LTPastaruoju metu Lietuvoje gana daug diskusijų kyla dėl didėjančio negatyvių žinių srauto žiniasklaidos pranešimuose, negatyvaus politinių kampanijų pobūdžio ir šio negatyvumo reikšmingumo piliečių valdžios institucijų vertinimui bei įtakos rinkimų rezultatams. Vakarų mokslininkų tyrimai siūlo dvi viena kitai prieštaraujančias hipotezes, aiškinančias negatyvumo reikšmę rinkėjų elgesiui. Mobilizacinės hipotezės šalininkai yra linkę sureikšminti negatyvumą ir teigia, kad jis suaktyvina piliečius bei rinkėjus. Šios hipotezės šalininkų oponentai mano, kad negatyvus žinių ir reklamų pobūdis kenkia politiniam efektyvumui ir slopina rinkėjų aktyvumą. Tyrimo objektas - negatyvumo raiška dviejose Lietuvos prezidento rinkimų kampanijose ir galima negatyvumo įtaka rinkimų rezultatams. Tikslas yra, apžvelgiant svarbiausius Vakarų mokslininkų atliktus negatyvumo rinkimų kampanijose tyrimus ir negatyvumui tirti taikomus metodus, išsiaiškinti, kokios negatyvumo formos ir kaip gali paveikti rinkėjų elgesį, bei ištirti, kaip dažnai įvairių formų negatyvaus pobūdžio informacija naudojama analizuojamų Lietuvos prezidento rinkimų kampanijose. Siekiama apsvarstyti, koks gali būti negatyvumo poveikis aptariamų rinkimų rezultatams. Pasitelkus užsienio autorių mokslinius darbus, aptariama negatyvumo sąvoka ir kampanijos negatyvios informacijos tipai bei galimas jų poveikis. Pristatomi ir komentuojami su rinkimais susijusios informacijos, pateiktos dviejų Lietuvos prezidento rinkimų kampanijų metu spausdintoje žiniasklaidoje, t. y. pasirinktuose populiariausiuose dienraščiuose, tyrimo rezultatai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos prezidento rinkimai; Rinkimų kampanija; Rinkėjai; Lithuanian presidential elections; Voters; Electoral campaign.

ENAs D. Swanson and P. Mancini with other scholars state, political campaign communication is in the process of Americanization. Regardless cultural, historical, institutional differences of the countries, many changes in election campaigns have similarities. Negativity in election campaigns is one of the issues under the recent scholarly debates. Negative campaigning is growing in popularity not only in USA. The same trend is visible in Lithuania as well. This article reviews the issue of negativity in election campaigns in academic literature, and presents some data from Lithuanian Presidential campaign analysis. It concentrates on the types of negativity and their effect on election results. Three types of negativity in election campaigns are identified: attack advertisements, cynical news, and fear arousing messages. All they are directed towards two groups of voters - undecided and supporters - aiming at reducing the voters confidence in candidates, and persuade voters of the opponent to their followers camp. As analysis shows, there is no agreement among the scholars about the effect of negativity. The advocates of mobilization hypothesis argue that it activates citizenry and electorate. Their opponents disagree, and argue that negativity demobilizes voters and makes damage to the political efficiency. Comparison of the data of two Lithuanian Presidential campaigns newspapers analyses indicates the possibility of growing importance of negativity in election campaigns. Though there is a need for a more detail study of negativity of election campaigns in Lithuania, the presented data shows that negativity might have mobilizing as well as demobilizing effect to the voters activity. [From the publication]