Nacionalinio biudžeto išlaidų planavimas

LTValstybės prisiimtoms funkcijoms vykdyti nuolat reikia nemažai lėšų, todėl valstybė ir biudžetas - neatsiejami dalykai. Nacionalinio biudžeto sudarymas ir vykdymas yra vienas iš reikšmingiausių valstybės valdymo blokų. Remiantis įprasta praktika ir problemų struktūrizavimo logika, pasirenkant tyrimo objektą, buvo apsiribota antros biudžeto dalies - išlaidų - valdymu. Atitinkamai tyrimo tikslas buvo revizuoti Lietuvos nacionalinio biudžeto išlaidų planavimo praktiką, kritiškai ją įvertinti per dabartinių reikalavimų ir ryškėjančių tendencijų prizmę, pasiūlyti tobulinimo kryptis, orientuojantis į šalies svarbiausių strateginių sprendimų, pirmiausia - integracijos į ES, įgyvendinimą. Lietuvos valstybės lėšų valdymo per biudžeto sudarymą ir vykdymą teisinis reglamentavimas yra orientuotas į nacionalinio biudžeto sudarymą programiniu principu. Pavienės įstatymų nuostatos nesiderina su programiniu principu ir neskatina jo įgyvendinti. Apskritai teisinį reglamentavimą reikia vertinti kaip sudarantį prielaidas programiniam principui taikyti, o ne kaip garantuojantį tokio principo neišvengiamą taikymą. Dabartinė biudžeto sudarymo praktika vertintina kaip tokia, kurioje programinis principas taikomas daugiau formos, bet ne turinio požiūriu. Ketverių metų biudžeto sudarymo praktika, taikant programinio planavimo principus, nėra pakankama bazė pereiti prie kokybiško programinio principo įgyvendinimo. Perėjimas prie visiško nacionalinio biudžeto programinio planavimo galimas tik įgyvendinus griežtą taisyklę - pateisinamos tik tos biudžeto išlaidos, kurių reikia programose numatytiems tikslams pasiekti.Reikšminiai žodžiai: Nacionalinis biudžetas; Išlaidos; Planavimas; Nacional biudget; Expenditure; Planning.

ENThe article provides an analysis of the public expenditure management process at the stage of national budget expenditure formation. Although, generally, public expenditure management is conservative enough for any reforms, as an exception we can specify central and east European countries, where more active reforms in this area took place over the last few years. In this regard, Lithuania is a typical example: implementation of budgeting reforms in the country accelerated during the last four years. The present situation in Lithuania can be estimated as the investigation stage for the next, higher-quality step ahead. The currently existing legislation is orientated towards implementing programme budgeting, although some clauses of legal acts are in contradiction to the basic principles of programme budgeting. Formally, in line with the legislation, budgeting is based on the following methodological approaches: programme budgeting, multi-year (3) programmes, and strategic planning. Unfortunately, as regards the content, the practice of budgeting differs greatly from its form. Implementation of programme budgeting from form to content is visualized as a gradual evolutionary process, for the acceleration of which the most important factors include: improvement of the currently existing legal acts, development of methodological approaches, especially of strategic planning, increasing the level of knowledge, including training of a wide spectrum of employees of public institutions. [From the publication]