Universiteto vaidmuo pilietinėje visuomenėje: organizaciniai aspektai

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTŠiandien plačiai kalbama apie tai, kad universitetai privalo prisiimti atsakomybę už demokratijos ir demokratinio pilietiškumo tyrimus bei ugdymą, tačiau dauguma universitetų Lietuvoje ir plačioje Europoje vis dar stipriai laikosi tradicinės praktikos aukštojo mokslo administravimo, žinių perteikimo ir tyrimų srityse. Pastangos susidoroti su vis didėjančia aukštojo mokslo kritika ir prieštaringi požiūriai į švietimo institucijų misiją JAV ir visoje Europoje skatina šiandieninius universitetus permąstyti savo vaidmenį pilietinėje visuomenėje. Straipsnio tikslas – pateikti demokratinės pilietinės politikos plėtotės tendencijas Europos švietimo sistemoje, aptarti partnerystės tarp universitetų ir jų potencialių partnerių metodus ir strategijas, o taip pat kritinius veiksnius, skatinančius pilietinį aktyvumą ar trukdančius demokratinei partnerystei. Tyrimas grindžiamas pilietinio aktyvumo aukštojo mokslo institucijose Europoje ir JAV organizacinių aspektų apžvalga Lietuvos ir tarptautinėje mokslinėje literatūroje bei politiniuose dokumentuose. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Universitetai; Pilietinė visuomenė; Pilietinis ugdymas.

ENToday the issue of undertaking of the responsibility for studies and development of democracy and democratic public spirit by universities is widely discussed, however most universities in Lithuania and throughout Europe still stick to the traditional practice in the areas of administration of higher education, rendering of knowledge and researches. The attempts to cope with the ever-increasing criticism of higher education and conflicting views of the mission of educational institutions in the USA and in Europe encourage the modern universities to reconsider their role in the society. The aim of the article is to present the trends of development of democratic public policy in European educational system, discuss the methods and strategies of partnership between universities and their potential partners, as well as the critical factors, encouraging public activeness or hindering the democratic partnership. The study is based by the overview of the organizational aspects of public activeness at higher educational institutions in Europe and in the USA in Lithuanian and international scientific literature and in political documents.