LTDisertacijoje siekta sukurti tinklinės organizacijos tapimo besimokančia modelį bei įvertinti Lietuvos darbo biržos tapimo besimokančia organizacija parametrus. Nagrinėjamos mokslinės problemos specifika lėmė tai, kad darbe vyrauja požiūris, pagal kurį labiausiai tinkamas organizacijos tapimo besimokančia modelis turėtų būti ne tiek unikalus, paremtas viena pasirinkta labiausiai tinkama teorija, kiek labiau integralus. Tokia nuostata leido apjungti daugelio jau žinomų ir naudojamų organizacijų tapimo besimokančiomis žingsnių privalumus ir orientuotis į kuo efektyvesnį išryškėjusių trūkumų šalinimą, pateikiant savito modelio argumentuotą pagrindimą. Disertacijoje panaudoti šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, darbo biržos veiklą reglamentuojančių dokumentų analizė, anketinė apklausa, aprašomosios statistikos, klasterinės analizės metodai. Šio darbo mokslinį naujumą atskleidžia tai, kad darbe konceptualizuojamas besimokančios ir tinklinės organizacijų sąlytis, akcentuojama išorinė aplinka, diegiant organizacijoje iki šiol nenaudotą koncepciją. Visi šie aspektai papildo iki šiol atliktus teorinius ir empirinius įvairių šios srities mokslininkų tyrimus.
ENThe thesis aimed to design a model of network organisation’s becoming a learning organisation and to evaluate the parameters of the Lithuanian Labour Exchange’s becoming a learning organisation. The specificity of the investigated research problem determined the approach of the thesis – the best model of becoming a learning organisation should be integral rather than unique and based on a single most suitable theory. This provision enabled combining the advantages of many already known and used steps of becoming a learning organisation and orientate towards a more effective elimination of identified defects, by presenting a reasoned substantiation of a distinct model. The thesis employed the following research methods: analysis of scientific literature, analysis of documents regulating the activities of a labour exchange, a questionnaire survey, and methods of descriptive statistics and cluster analysis. The scientific recency of the study is revealed by the fact that the thesis conceptualises the interaction of a learning and network organisation and highlights the external environment while introducing the concept that has not been used in the organisation so far. All these aspects supplement the theoretical and empirical studies carried out by different scientists in the field.