Tragizmo raiška moderniojoje dramoje: Balio Sruogos "Milžinų paunksmė", Kazio Binkio "Generalinė repeticija"
LTStraipsnyje pristatoma dviejų paprastai tragedijomis nelaikomų modernių lietuvių dramų -- Balio Sruogos "Milžinų paunksmės" ir Kazio Binkio "Generalinės repeticijos" -- interpretacija. Abiejose pjesėse išorinių dramatinių ypatybių išnykimas, veiksmo redukcija, konfliktas, herojus ir antagonistas ne griauna, o keičia tragedijos ekspresiją. Tragizmas čia arba marginalizuojamas kaip niekam nesvarbus vieno bejėgio žmogaus potyris (Sruoga), arba globalizuojamas kaip visų žmonių išgyvenimas (Binkis). Be to, jis nėra patiriamas kolektyviai; jis slepiamas po juoko kauke ir teatrališka vaidyba. Pats tragedijos žanras tampa kritinės autorefleksijos objektu. Moralinė tragedijos doktrina ir objektyvios tiesos pozicija yra kvestionuojama. Tai, kas paprastai laikoma tragedijos mirtimi (subjekto nereikšmingumas ir bejėgiškumas, trancendentinės atramos nykimas ir pan.), straipsnyje analizuojama kaip naujas tragedijos deformacijų laukas.Reikšminiai žodžiai: Tradgedija; Drama; Modernybė; Herojus; Antagonistas; Konfliktas; Paradoksalumas; Tragedy; Drama; Theatricality; Modernity; Hero; Antagonist; Conflict; Paradoxicality.
ENThis article presents an interpretation of the two modern Lithuanian plays that are usually not regarded as tragedies: The Giant's Shade by Balys Sruoga and The Dress Rehearsal by Kazys Binkis. In both plays the disappearance of external dramatic qualities, the reduction of action, conflict, hero, and antagonist do not destroy but change the expression of tragedy. Tragedy here is not related to an important person, it is marginalized (Sruoga) or globalized (Binkis). Besides, it is not experienced collectively; it is concealed behind the mask of laugh and theatrical play. The very genre of tragedy becomes the object of critical autoreflexion. The moral doctrine of tragedy and the position on objective truth are questioned, pathos and the strategy of feeling one's part deeply are declined. What is usually seen as the cause of tragedy's death (the insignificance and helplessness of the subject, the decay of transcendental supports, etc.) in this paper is interpreted as anew field for tragedy deformations. Keywords: tragedy, drama, theatricality, modernity, hero, antagonist, conflict, paradoxically. [From the publication]
