Modernumas ir tradicija R. Granausko apsakyme "Šiaurės vėjas"

LTStraipsnio tikslas -- atskleisti, kaip R. Granauskas apsakyme "Šiaurės vėjas" modernizuoja tradicinės pasaulėjautos žmogų. Straipsnio autorės nuomone, tradicijos ir modernumo jungtis, būtų vienu iš netikėtų R. Granausko prozos savitumų. Iš pirmo žvilgsnio apsakymas "Šiaurės vėjas" atrodytų tradicinis kaimo tematikos pasakojimas apie nuošalioje sodyboje, atviroje gamtoje, gamtos ritmu gyvenančius žmones. Tačiau iš įprastos, atpažįstamos tikrovės realijų R. Granauskas sumodeliuoja naują, komplikuotą, įtemptą meninę tikrovę. Straipsnio autorė mano, kad vidinė įtampa, kuria gyvena apsakymo žmonės, taip pat pasakojimo įtampa būtų neginčijama teksto modernumo žymė. Straipsnio autorė teigia, kad ypač savitai apsakyme traktuojamas laikas. Modernioji proza mėgsta sudėtingą laiko struktūrą. Jai svarbi ne objektyvioji, chronologinė laiko tėkmė, o subjektyvus jo suvokimas. "Šiaurės vėjuje" laikas ir erdvė stebimi ir matomi iš vidaus, pasakojime labai ryškus laiko suvokimo reliatyvumas. Dar vienas modernumo požymis, straipsnio autorės nuomone, yra labai originaliai sumodeliuota kūrinio fabula. Ją drąsiai galima vadinti intriga. Apsakymas sukonstruotas kaip detektyvas. Sekmadienio rytą nuošalioj sodyboj visiškai nieko neįvyksta, tačiau apsakymo žmonės priversti akis į akį susidurti su realiomis savo gyvenimo aplinkybėmis. Tai ir būtų, straipsnio autorės nuomone, svarbiausias, modernus, tradicinį gyvenimą gyvenantiems žmonėms užduotas klausimas.Reikšminiai žodžiai: Lietuvių proza; Romualdas Granauskas; Tradicija; Modernumas; Laikas; Erdvė; Likimas; Lithuanian prose; Romualdas Granauskas; Tradition; Modernity; Time; Space; Destiny.

ENAn unexpected peculiarity of R. Granauskas's prose is correlation between tradition and modernity. The country theme is opposed against modernity, but R.Granauskas on common realia models a new, complicated and strained, artistic reality. The structure of time in the short story is particularly complex. Time and space are observed and seen from inside, the relativity of time apprehension manifests itself distinctly in the narration.The narrator considers time as fate as it has descended upon innocent people living on a remote farmstead and has rained their lives. The complicated reality of the narration is ruled by question-answer dialectics. A detective intrigue, an intricate change of time make as inquire constantly when and what is going on, what is going to happen. Narrating a detective story based on intensive action, R.Granauskas is telling of torpid, unchanging environment, i.e. of stagnation. [From the publication]