Terminų vertinimas ir vartosena: sociolingvistinės perspektyva

• Kuprienė, Laima
• Aliūkaitė, Daiva
• Sideravičiūtė-Mickienė, Ilona

LTŠiame straipsnyje, remiantis sociolingvistinės anketos duomenimis, analizuojama terminų vartosenos bei jų pasirinkimo problema. Gilinamasi į perceptyvius dalykus, t. y. kaip eiliniai kalbos vartotojai reaguoja į terminus, su kokiu diskursu sieja terminų vartoseną, ar geba identifikuoti pašnekovo, kalbėtojo socialines charakteristikas pagal terminų vartoseną. Ypatingas dėmesys skiriamas analizei, ar terminai netrikdo komunikacijos, svarstoma, kam atiduodamas prioritetas -- savajai ar internacionalinei terminijai. Autorėms rūpi realios respondentų kompetencijos paaiškinti ir suprasti tarptautinius terminus. Suvokus kalbos vartotojų nuostatas dėl terminų bei realų terminų išmanymą, galima sėkmingiau organizuoti ugdymo procesą. Straipsnyje, remiantis tyrimo duomenimis, konstatuojama, kad terminai -- mokslinio diskurso, kitaip tariant, išsilavinusių žmonių savastis. Apskritai terminai vertinami pozityviai, išskyrus tuos atvejus, kai yra terminų perteklius. Perdėtai gausus terminų vartojimas trikdo komunikacijos dalyvius. Terminų pasirinkimą lemia sritis ir konkretūs tikslai. Paprasti kalbos vartotojai teigia pasirenka tarptautinius terminus ar jų lietuviškus atitikmenis pagal poreikį, siekdami nepasunkinti komunikacijos. To paties pageidauja ir iš kitų komunikacijos dalyvių. Įvertinus paprastų kalbos vartotojų nuostatas terminų atžvilgiu ir realų terminų išmanymą, straipsnyje teigiama, kad dažnai nuostatos ir tiek savo, tiek kitų kalbėjimo vertinimas iš esmės yra preskriptyvus.Tyrimo duomenys liudija, kad tarptautiniai terminai dažnai suprantami ir aiškinami klaidingai, taigi iškreipia dalykinės realybės vaizdą. Siekiant to išvengti, reikia jau mokyklose mokyti tarptautinių terminų. Kaip matyti iš tyrimo duomenų, vartotojai pripažįsta tarptautinių terminų pirmumą gimtosios kalbos terminų atžvilgiu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Terminas; Mokslinis diskursas; Sociolingvistinė anketa; Tarptautinis terminas.

ENOn the basis of the sociolinguistic questionnaire data of the paper aims at the analysis of the usage of terms and their choice. Here the author inquires into the perspective aspects, such as ordinary speaker's reactions towards the used terms, with what type of discourse they relate the employment of terms and whether they manage to identify the social characteristics of the speaker according to it. Special attention is devoted to the exposal of the operation of terms in communication whether positive or negative and to the problem of priority in the usage of national and international terminology. The paper claims that terms are related exclusively with the scientific discourse and they are used by educated individuals. On the whole, terms are evaluated positively, with the exception of the cases of their excess. An excessive employment of terminology makes the participants in the communication confused. The selection of terms depends on the subject discussed and concrete communication. As a rule, ordinary speakers are apt to choose international terms or their Lithuanian equivalents only in order not to overburden the very act of communication.They seem to expect the same strategy on the part of other participants. On the other hand, the so-called naive evaluations of the facts of language (i.e. terms) by the ordinary speakers reveal the level of the society linguistic education. To sum up, it should be pointed out that, rather frequently, the speakers' determinations towards terminology and their evaluations revealing their real knowledge of terms are more or less of prescriptive character. The real situation (i.e. the data of the investigation) shows that, in fact, the employed international terms do slightly transform the conception of reality itself. [From the publication]