Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius : disertacija

LTDisertacijoje akcentuojama, jog siekis atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės yra įtvirtintas Konstitucijos preambulėje, todėl valdžios institucijų, politikų priedermė – savo sprendimais ir veiksmais derinti įvairius socialinius interesus, skatinti piliečių solidarumą, santarvę. Taigi demokratinėje teisinėje valstybėje turi dominuoti skirtingų interesų derinimo ir sutarimų, kompromisų ar sutaikymo ieškojimo politika. Baudžiamosios politikos kontekste tai reiškia, kad rūpinantis kaltinamojo teisėmis nedera pamiršti ir nukentėjusiojo teisių. Pažymėtina, jog būtinybė daugiau dėmesio skirti nukentėjusiojo teisių apsaugai nacionalinėje teisėje akcentuojama ir tarptautiniuose – JT Generalinės asamblėjos Europos Tarybos Ministrų Komiteto, ES Tarybos, JT Ekonominės ir Socialinės Tarybos – dokumentuose, taip pat Corpus juris. Kitaip tariant, šiandieninėje baudžiamosios teisės doktrinoje, teismų praktikoje ir apskritai valstybės baudžiamojoje politikoje aktuali ne tik nusikalstamas veikas padariusių asmenų teisingo, humaniško nubaudimo, bet ir nuo nusikalstamų veikų nukentėjusiųjų teisių, teisėtų interesų apsauga bei kaltininko ir nukentėjusiojo interesų suderinimo problema. Teisine šios problematikos išraiška ir jos sprendimo variantu yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje įtvirtintas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius institutas. Šis baudžiamosios teisės institutas disertacijoje tiriamas ir vertinamas teismų instancinės sistemos praktikos, konstitucinės jurisprudencijos kontekste. [Iš leidinio]

ENThe dissertation emphasizes that the pursuit of an open, just, and harmonious civic society and the rule of law is enshrined in the preamble to the Constitution, this is why politicians from state institutions are obliged to use their decisions and actions to harmonize various social interests and to promote citizens solidarity and unity. Thus, in a democratic state ruled by law, the policy of harmonizing various interests, agreements, should dominate. In the context of criminal law policy, this means that while taking care of the rights of the defendant, we should not forget about the rights of the injured. It’s worth noting that the necessity to pay more attention to the protection of the rights of the injured in the national law is also accentuated in the international – Council of Europe, EU Council, UN Economic and Social Council – documents, as well as Corpus juris. In other words, it’s important not only to punish in a just and human way persons who have committed a criminal act, but also to protect the rights and legitimate interests of those who have suffered from the criminal acts, and the problem of balancing the interests of the guilty and the injured parties. The legal aspect of this problem and various solutions to it are established by Article 38 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania on the institute of pardon from criminal liability when the guilty and the injured parties reach reconciliation. In the dissertation, this institute of the Criminal Law in analyzed and evaluated in the context of court practice and constitutional jurisprudence.

• Baudžiamojo poveikio priemonių instituto atsiradimas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse / Justyna Levon. Teisė. 2013, t. 88, p. 181-194.
• Baudžiamosios politikos pagrindai ir tendencijos Lietuvos Respublikoje / Gintaras Švedas. Vilnius : Teisinės informacijos centras, 2006. 264 p.
• Įkalinimas Lietuvoje : praktika ir prasmė / Gintautas Sakalauskas. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2007, Nr. 2 (20), p. 122-134.
• Socialinės ir ekonominės naujų laisvės atėmimo bausmės atlikimo formų taikymo prielaidos Lietuvoje / Gintautas Sakalauskas. Teisės problemos. 2006, Nr. 4 (54), p. 5-49.
• Susitarimas (susitaikymas) viešojo kaltinimo bylose kaip viena iš diskrecinio baudžiamojo persekiojimo formų / Rima Ažubalytė. Jurisprudencija. 2006, Nr. 6 (84), p. 33-40.