LTStraipsnyje analizuojami rankraštinio vokiečių-lietuvių kalbų žodyno Clavis Germanico-Lithvana (C), parašyto ne anksčiau kaip 1680 metais Mažojoje Lietuvoj e, prierašai -- vėliausiai atsiradęs šio žodyno teksto sluoksnis. Buvusių rankraščio skaitytojų ar/ir savininkų papildymai tiriami jų pasiskirstymo, turinio, dažnumo ir leksikografinių šaltinių aspektais. Rašysenos pagrindu išskirtos kelios prierašų grupės liudija, kad žodyne esama mažiausiai keturių asmenų įrašų. Prierašų grupės skiriasi įrašų kiekiu ir turiniu. Gausiausia prierašų grupė yra įvairiapusiškiausia turinio atžvilgiu: jai dažniausia priklauso lemos, rečiau -- atitikmenys ar žodyno straipsniai, nuorodos, pastabos ir kt. Lemų su biblinėmis nuorodomis šaltinis -- Friedricho Lankischo redaguoti Conrado Agricolos parengti M. Liuterio Biblijos konkordansai (veikiausiai 1696 metų leidimas). Prierašų grupių autorystę ir jų chronologiją dėl objektyvaus duomenų trūkumo (net pasitelkus prierašų rašysenos ekspertizę) nustatyti sudėtinga. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Rankraštinis žodynas; Prierašai; žodyno straipsnis; Lema (antraštinis žodis); Atitikmuo; Iliustracija; Leksikografiniai šaltiniai; Manuscript dictionary; Inscriptions; Entry; Entry word; Equivalent; Illustrative example; Lexicographical source.
ENThe present article focuses on inscriptions, the latest text layer of Clavis Germanico-Lithvana (C), a manuscript German-Lithuanian dictionary from Lithuania Minor dating back not previous to the year 1680. As various additions made by users or/and owners of the manuscript, inscriptions are analysed on the following aspects: their distribution, contents, frequency, and lexicographical sources. According to handwriting, inscriptions fall into several groups indicating that they could be ascribed at least to four persons. Groups of inscriptions differ in number of insertions as well as in their contents. The most copious group of them includes entries, entry words, their equivalents, references, notes, etc. The concordance to the Luther Bible prepared by Conrad Agricola and amended by Friedrich Lankisch (most likely the edition of 1696) served as the main source for entry words with biblical references. Identification of authorship of the inscriptions and their chronology was impossible due to the lack of data. [From the publication]