LTLinksniuojamųjų žodžių kirčiavimo įvairavimas pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių šnektose menkai tyrinėtas. Šiame straipsnyje nagrinėjamos tiriamų šnektų plote dažniausiai aptinkamos dviskiemenių ē kamieno moteriškosios giminės daiktavardžių kirčiavimo gretybės, pvz.: laũmė (2) / laumė̃ (4), sáulė (1) / saulė̃ (3) ir kt., aiškinamos jų atsiradimo priežastys, nustatomi kirčiavimo polinkiai. Iš įvairių šaltinių surinkta medžiaga rodo, kad senuosius baritonus ir oksitonus pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių šnektose linkstama kirčiuoti pagal galūninio kirčiavimo modelį -- vienas iš akcentinių variantų dažniausiai yra ketvirtosios kirčiuotės, pvz.: rýkštė (1) / rykštė (2) / rykštė̃ (4) / rykštė̃ (3), šerdė̃ (3) / šerdė̃ (4) ir kt. Dviskiemenių ė kamieno daiktavardžių akcentiniai variantai patvirtina teorines prielaidas, kad kirčiavimo paradigmų įvairavimas (gretybių atsiradimas, jų įsitvirtinimas ar išlikimas) gali būti aiškinamas kitų kamienų analogija arba to paties darybos tipo vedinių įtaka, siejamas su kamienų (linksniavimo paradigmų) mišimu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Daiktavardis; ē kamienas; Kirčiavimo variantas; Oksitonas; Baritonas; Metatonija; Noun; ē-stem; Accentual variety; Oxitone; Baritone; Metatony.
ENVariation in the accentuation of declinable words as they occur in southern and eastern dialects of Vilnius region highlanders has hardly been researched. The paper focuses on several accentuation patterns of disyllabic ē-stem nouns of feminine gender frequently found in the area of the above dialects, for example: laũmė (2) / laumė̃ (4), sáulė (1) / saulė̃ (3). The investigation aims at identifying causes of parallel patterns and their accentuation tendencies. The material for the present investigation has been collected from various sources. The research has clearly shown that the historic baritone and oxitone accentuation patterns are being replaced in southern and eastern dialects of Vilnius region high landers by the pattern where the stress falls on the ending (desinential stress); one of the accentual varieties usually follows the pattern of the fourth accentuation class, for example: rýkštė (1) / rýkštė (2) / rýkštė (4) / rýkštė (3) / šerdė̃ (4) etc. Accentual varieties of disyllabic ē-stem nouns have confirmed theoretical assumptions that the variation of accentuation paradigms (rise of parallel patterns, their extinction or survival) can be accounted for by analogous stems or the impact of derivatives of the same derivation type and related to the blending of stems (declension paradigms). [From the publication]