Kabliataškio ir brūkšnio vartosena I. Simonaitytės ir J. Ivanauskaitės tekstuose

LTŠio straipsnio tikslas-paanalizuoti kabliataškio ir brūkšnio vartoseną I. Simonaitytės romane "Vilius Karalius" ir J. Ivanauskaitės romane "Miegančių drugelių tvirtovė" bei palyginti ją su normine vartosena. Tiriamąją medžiagą sudaro apie 1600 pavyzdžių su minėtais skyrybos ženklais. Šiuose tekstuose kabliataškis ir brūkšnys vartojami nevienodai dažnai. Vyrauja brūkšnys, brūkšnio vartojimo sfera gerokai platesnė. I. Simonaitytės romane kabliataškis atlieka vienarūšių sakinio dalių ar dėmenų atskyrimo funkciją, dedamas, kai dėmenis norima išryškinti ar supriešinti. Juo skiriamas išskaičiavimas, grupuojami sakinių dėmenys. Šio laikmečio rašytojos J. Ivanauskaitės nagrinėjamame tekste nebuvo rasta nė vieno kabliataškio, nors kartais, atrodytų, ilgi ir sudėtingos struktūros sakiniai prašyte prašosi vienokio ar kitokio sakinio dėmenų skirstymo dalimis, grupavimo. Abi autorės motyvuotai naudojasi brūkšnio išgalėmis, kurios apima daugybę skyrybos atvejų: sintaksinių reiškinių tapatumą, apibendrinimą, išvadą, minties šuolį, prieštaravimą ir gretinimą, praleidimą, aktualių sakinio elementų pabrėžimą, Nagrinėjant romanus pastebėta skyrybos ženklų priklausomybė nuo pasakojimo stiliaus. I. Simonaitytės tekste neretai kabliataškio ir brūkšnio vartosena dėl noro išryškinti mintį nukrypsta nuo norminės skyrybos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Skyryba; Kabliataškis; Brūkšnys; Punctuation; Semi-colon; Dash.

ENThe aim of this article is to analyse the usage of the semi-colon and the dash in I. Simonaitytė's novel "Vilius Karalius" and J. Ivanauskaitė's novel "Fortress of the Sleeping Butterflies" and to compare it with the standard usage. The study material consists of approximately 1600 examples with the mentioned punctuation marks. The number of the semi-colons and the dashes, used in these texts, differs markedly. The absolute leader is the dash; this is because the sphere of usage of the dash is substantially wider. Semi-colon in I. Simonaitytė's novel performs the function of separation of homogeneous parts or components of a sentence; it is put in order to highlight or contrast the components, separate the enumeration, group the components of sentences. Not a single semi-colon can be found in the analysed text of the modem times writer J. Ivanauskaitė, though sometimes, it seems, long sentences of a complex structure are asking for one or another separation of components of a sentence in parts, grouping. Both authors reasonably use the dash resources, which cover many cases of punctuation: sameness, generalization, conclusion, leap of thought, conflict and comparison, omission, emphasis of relevant elements of a sentence. Analysing the novels the dependence of the punctuation marks on the narrative style has been noticed. In I. Simonaitytė's text the usage of the semicolon and the dash quite often deviates from the standard punctuation due to the wish to highlight the thought. [From the publication]