Lietuvių kalbos intonacija: teorija ir praktika

LTIntonacija yra sakytinės kalbos priemonė, susiformavusi ir funkcionuojanti dar pirminėje kalbos vystymosi stadijoje. Straipsnio tikslas - pateikti sisteminės lietuvių kalbos intonacijos analizės variantą ir parodyti praktinio gautų rezultatų pritaikymo galimybes. Išanalizavus lietuvių kalbos tiriamąją medžiagą nustatyta intonacinė sistema, kurią sudaro 4 elementai: 1. intonacinių tipų 7 vienetų posistemė; 2. intonacinio centro vietos kaita (intonacinio centro žymėjimas); 3 sintagminė skaida; 4. pauzė sintagmos viduje. Sakytinėje kalboje visi intonacinės sistemos komponentai funkcionuoja kaip vieninga visuma: kalbos srautas skaidomas į sintagmas, kurios ištariamos tam tikra intonacija, turinčia intonacinį centrą. Svarbiausias kalbos intonacinės sistemos komponentas yra intonacinės konstrukcijos, kurios sudaro 7 pagrindinių vienetų posistemę, pasižyminčią didžiausiu funkcionalumus. Intonacinė konstrukcija galėtų būti pripažįstama kaip intonacinis vienetas, tačiau ji yra sudėtinė vieningos struktūros - intonacinės sistemos dalis, jos neatsiejamas elementas ir atskirai nuo kitų sistemos elementų neegzistuoja. Taisyklinga kalbančiojo gimtąja ir ypač svetimąja kalba intonacija grindžiama intuityviu ar sąmoningu intonacinių konstrukcijų sandaros ir deferencinių požymių suvokimu ir jų panaudojimu. Mokant lietuvių kalbos kaip negimtosios reikėtų parodyti intonacinių tipų sandarą, jų diferencinius požymius bei realizaciją iš pradžių emociškai neutralioje sakytinėje kalboje, palaipsniui pereinant prie sudėtingesnių raiškos atvejų, kai dalyvauja visi intonacinės sistemos elementai.Reikšminiai žodžiai: Intonologija; Kalbos garsinės; Priemonės; Fonologinis metodas; Intonacinė sistema; Intonacinių tipų posistemė; Intonacinio centro vietos; Kaita; Sintagminė skaida; Pauzė; Intonology; Linguistic sonic elements; The phonological method; Intonation system; Subsystem of intonation types; Changing of intonation; Centre position; Syntagmatic segmentation; Pausing.

ENIntonation is a tool of spoken language, which was formed and functioning already in the first phase of development of language. The article aims at presentation of an analysis of systematic Lithuanian language intonation and showing the possibilities for practical application of the obtained results. Upon analyzing the materials of the Lithuanian language the intonation system, formed of four elements, was identified: 1. seven units’ sub-system of intonation types; 2. the shift of place of the intonation center (marking of the intonation center); 3 syntagmatic dissemination; 4. the pause in the middle of the syntagma. In the spoken language all the components of the intonation system function as one total: the language stream is divided into syntagmas, which are pronounced with a certain intonation, having its intonation center. The most important component of the intonation system of the language is the intonation structures, which form the sub-system of the seven main units, characterizing with the highest functionality. The intonation structure could be recognized as a unit of intonation however it is a composite part of the unified structure – the intonation system, its integral element and cannot exist separately from other elements of the system. The intonation of the person, who speaks in his/her native and especially foreign language correctly, is based by the intuitive or conscious comprehension and use of the structure and differential characteristics of the deliberate intonation structures. When teaching the Lithuanian language as a non-native tongue, one should show the structure of intonation types, their differential characteristics and implementation, first in the emotionally neutral spoken language and then gradually transiting to more complex cases of expression, when all the elements of the intonation system are participating.