Instituciniai domenai, įtampos laukai ir institucinės inovacijos. : Sociologiniai aspektai

LTŠiame straipsnyje pateikiama originali institucinių įtampos laukų koncepcija ir sociologinė jos interpretacija. Analitiškai skiriamos keturios visuomenės institucinės sritys (domenai): biurokratinis, ekonominis, akademinis ir pilietinis. Socialinių veikėjų požiūrius ir elgesį šiuose domenuose struktūrizuoja juose dominuojantys, institucionalizuoti bruožai – vertybinės orientacijos, veiklos tikslų ir būdų samprata bei elgesį norminantis etosas. Šiuo požiūriu, domenai prilygintini Maxo Weberio teorijoje išskirtiems idealiesiems tipams, kuriais apibūdinama socialinių veikėjų veikla, orientuota politiškai ir ekonomiškai. Veikėjų elgesio struktūrizavimo atskiruose domenuose sociologinei analizei straipsnio autorius pasitelkia Anthony Giddenso pasiūlytą teorinį modelį. Skirtinga domenams būdinga socialinės veikos orientacija ir būdai kelia dichotomiškas priešpriešas, įtampas tarp šioms sritims priklausančių veikėjų. Straipsnyje, remiantis Romualdo Grigo pasiūlyta socialinių įtampos laukų koncepcija, teoriškai grindžiamas institucinių įtampos laukų, kylančių tarp atskirų domenų, struktūrinis priežastingumas. Pateikiama keletas empirinių pavyzdžių bei interpretacijų, grįstų teorinėmis įžvalgomis. Pateikiama originali tarpinstitucinio mokymosi bei institucinės inovacijos sąvoka bei jos empirinės iliustracijos (svarstoma aktuali naujos atominės jėgainės Lietuvoje plėtros problema). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Socialinės institucijos; Sąveika; įtampos laukai; Biurokratiškumas; Antrepreneriškumas; Demokratija; Institucinė inovacija; Social institutions; Interaction; Fields of tension; Bureaucratness; Enterpriseness; Democracy; Institutional inovativeness.

ENThis article explores the structural roots of institutional fields of tensions. It singles out four societal domains – bureaucratic, economic, academic, and civic – and elaborates on different doctrines, steering mechanisms and ethos prevailing in such domains. It draws on Max Weber’s concepts of “ideal types’ of politically and economically-oriented action as a theoretical predecessor of the concept of domains and institutional tensions. It also draws on Giddens’ interpretation of social structuring processes, and develops a notion of institutional learning by proposing a concept of inter-institutional learning. The recent case of developing a new nuclear power plant in Lithuania is deployed in this article inter alia as an illustration of the tensions arising between different institutional domains, as an illustration of dominance of certain principles, steering mechanisms and ethos pertaining to particular institutional domains, e.g. bureaucratic and economic, whereas other domains such as civic are neglected or marginalized. It is also conceived as an example illuminating the opening of possible ways in the search for institutional innovations. [From the publication]