Žodžio reikšmė leksikologijos ir žodžių darybos požiūriu

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Žodžio reikšmė leksikologijos ir žodžių darybos požiūriu
In the Journal:
Žmogus ir žodis [Man and the Word]. 2003, 1, p. 21-29
Summary / Abstract:

LTStraipsnio tikslas -- aptarti darinio reikšmės skirtumą leksikologijos ir žodžių darybos požiūriu. Tyrimo objektas -- įvairios kalbotyros teorijos. Ir leksikologijos, ir žodžių darybos tyrimo objektas yra žodis. Tačiau leksikologija tiria visus -- nemotyvuotos ir motyvuotos reikšmės žodžius, o žodžių daryba -- tik motyvuotos reikšmės žodžius, ir tik tuos, kurių motyvacija susijusi su jų sandara, t. y. darinius. Be to, darinių reikšmę šios kalbotyros šakos nagrinėja skirtingu aspektu. Leksikologijai ir žodžių darybai rūpi skirtingi to paties darinio reikšmių tipai: pirmajai -- individuali leksinė, antrajai -- darybinė reikšmė. Tai, kas vadinama darybos reikšme, yra nevienodos apimties. Galima kalbėti apie individualią, tik atskiram dariniui būdingą darybinę reikšmę, taip pat apie darybos tipo -- visų tą patį formantą turinčių darinių -- reikšmę. Visi tos pačios ar artimos reikšmės darybos tipai sudaro darybos kategoriją, visi jai priklausantys dariniai turi kategorinę darybinę reikšmę. Kalbos žodynas nėra pabirų žodžių, jų individualių leksinių reikšmių sankaupa. Vis dažniau kalbama apie sisteminį, universalų žodyno pobūdį. Tokiam požiūriui atsirasti padėjo universaliausių, kategorinių darybinių reikšmių tyrimas. Tokios reikšmės turi ir formalią raišką, todėl nustatomos objektyviau nei individualiosios, leksinės. Jos, panašiai kaip ir gramatinės, atspindi pačias bendriausias žmogiško abstraktaus mąstymo kategorijas. Žodžių daryba, tirdama kategorines darybines reikšmes, stengiasi aprašyti kalbos sistemą, atrasti darybos ryšių ir jais besiremiančių kalbinių klasių hierarchiją.Reikšminiai žodžiai: žodžių daryba; Reikšmė; word-formation; Meaning.

ENLexicology and word-formation have a common feature: a word as the object of research. What differs is the fact that lexicology looks at any word, whereas word formation is concerned with a derived word. Also, these two branches of the linguistic research study the semantics of derivatives from different perspectives: lexicology is concerned with the individual lexical meaning of a derivative, while word-formation is interested in the word-formation meaning of a derivative. What is called the word-formation meaning may vary in the volume. One can talk about an individual word-formation meaning of a specific derivative, or about a meaning of the type of wordformation, i.e. of all derivatives with the same formant. All word-formation types with the same or a similar meaning form a word-formation category. All derivatives belonging to a specific wordformation category have the same categorical wordformation meaning. The lexis of a language is not a mere collection of isolated words and their individual lexical meanings. Emphasis is increasingly being shifted on the systemic and universal nature of lexis. This shift was inspired by inquiries into the most universal, i.e. categorical, meanings of word-formation. These meanings also have formal expressions, which makes it possible to define them more objectively than individual, lexical meanings. These meanings, like grammatical meanings, reflect most general categories of human abstract thinking. [From the publication]

ISSN:
1392-8600; 1822-7805
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/12831
Updated:
2018-12-17 11:11:01
Metrics:
Views: 221    Downloads: 9
Export: